Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility

Lietuvos Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus pareiškimas „Dėl pasirengimo narystei Europos Sąjungoje“

Integracija į Europos Sąjungą yra neginčijamas Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetas. Pasirengimas narystei susijęs su daugybe įsipareigojimų ir reikalauja visų Lietuvos valdžios institucijų koordinuotų pastangų vykdant vidaus reformas. Yra aiškiai apibrėžtos artimiausios ateities prioritetinės valstybės reformos, apimančios tokias svarbias sritis kaip tolesnis ekonominės ir finansų reformos vykdymas, viešojo administravimo stiprinimas, kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu, rytinės valstybės sienos apsauga, energetikos sektoriaus restruktūrizavimas. Vis dėlto šiame pasiruošimo ES narystei etape daugelyje vykdomosios valdžios institucijų išlieka efektyvaus darbo ir koordinavimo problemų. Europos reikalų ministerija buvo įkurta siekiant paspartinti nacionalinių teisės aktų harmonizavimą su Europos Sąjungos teisės aktais bei koordinuoti visų Lietuvos valstybės valdžios institucijų veiklą Europos integracijos srityje. Ministerija taip pat yra atsakinga už privatizavimo, užsienio kapitalo investicijų į Lietuvą skatinimo programas. Tačiau realiai kai kurias Europos reikalų ministerijos nuostatuose įteisintas funkcijas vykdo ir kitos Lietuvos vykdomosios valdžios institucijos – Ūkio, Užsienio reikalų ministerijos. Iš esmės liko nenustatytos Europos ir Užsienio reikalų ministerijų Europos integracijos departamentų atsakomybės ribos, šių departamentų kompetencijų santykis su Pasiruošimo deryboms su Europos Sąjunga specialiąja delegacija. Europos reikalų ministerijos tolesnė veikla tokiu statusu, kai atsakomybė už pasirengimą narystei ES yra išskaidyta tarp įvairių žinybų, neatitinka valstybės politikos interesų. Siekiant panaikinti funkcijų neapibrėžtumą ir dubliavimą bei suteikti kokybiškai naują postūmįpasirengimui deryboms, būtinos reformos, kurios padidintų integracijos koordinavimo efektyvumą. Dėl šių pagrindinių priežasčių būtina peržiūrėti ir patikslinti Europos reikalų ministerijos vykdomas funkcijas. Vienas iš galimų problemos sprendimo būdų galėtų būti institucijos, atsakingos už pasirengimą narystei ES, prie Vyriausybės sukūrimas. Ši institucija privalėtų turėti realią įtaką visoms vykdomosios valdžios struktūroms bei veiksmingai koordinuoti jų veiklą, o jos kūrimui galėtų būti panaudota Užsienio ir Europos reikalų ministerijose sukaupta patirtis bei potencialas. Institucijos vadovas galėtų turėti visus būtinus Vyriausybės ar net Prezidento bei Seimo įgaliojimus praktinio pasirengimo narystei Europos Sąjungoje srityje. Integracijos į Europos Sąjungą užsienio politikos aspektai turėtų likti Užsienio reikalų ministerijos kompetencija.