Lietuvos Respublios Prezidentūra, siekdama prisidėti prie miestų žalinimo, istoriniame Prezidentūros kieme yra įkūrusi bioįvairovės kampelį, kuriame medingųjų augalų nešienaujamoje pievelėje kuriama edukacinė erdvė. Joje istorinio parko lankytojai gali susipažinti su bioįvairovės svarba, miesto bitininkyste ir tvariais sprendimais miesto parkuose.

Pievelėje įrengta paukščių bei bičių girdykla, skirta ir ant Prezidentūros stogo įsikūrusių avilių gyventojoms. Čia taip pat įkurdintas ir modulinis avilys, kuriame lankytojams rodomos edukacijos apie bites, miesto bitininkystę.

Kviečiame susipažinti su pievelės augalų rūšimis.

PIEVINĖ VINGIORYKŠTĖ (Filipendula vulgaris)

Žiedynas baltas, susitelkęs šluotelėje, turi gan stiprų aromatą – kvepia medumi. Žydi birželį–liepą. Auga sausose pievose, saulėtuose šlaituose. Ši vingiorykštė suteikė pavadinimą visai genčiai. Augalo šaknys plonos kaip siūlai, o ant jų kabo šakniagumbiai, kuriuose pievinė vingiorykštė kaupia maisto medžiagas ir vandenį. Lotyniškai filium reiškia „siūlas“, o pendere – „kaboti“. Pievinės vingiorykštės vaistinės ir maistinės savybės labai panašios į pelkinės. Kaip ir pelkinė vingiorykštė, ši turi salicilo rūgšties ir gali būti naudojama kaip natūralus aspirinas, aromatizatorius, teigiamai veikia virškinimo sistemą.

TIKRASIS LIPIKAS (Galium verum)

Į šluotelę susitelkę šimtai smulkių citrinos geltonumo žiedelių švelniai kvepia medumi. Tikrasis lipikas auga gerai saulės įšildomose sausose pievose, šlaituose, ganyklose ir dirvonuose. Žydi birželį–spalį. Nuo pat seno buvo naudojamas siekiant suteikti geltoną spalvą maisto produktams, pavyzdžiui, sūriams. Džiovintas dedamas į drabužių spintas, anksčiau – ir į gimdyvės lovą. Žolės nuoviras vartojamas nuo širdies, kepenų ligų, inkstų akmenligės, reumato, taip pat skatinant šlapimo išsiskyrimą. Šviežiai sutrinti lapai minkština odą, slopina uždegimą. Žiedų milteliais barstomos žaizdos, votys ir bėrimai.

LIEKNOJI PLUKĖ (Anemone sylvestris)

Grakšti, vieną baltą žiedą virš žolynų iškelianti lieknoji plukė žydi gegužę–birželį. Dažnai auginama gėlynuose. Gamtoje auga sausesnėse vietose, pamiškėse, upių bei ežerų šlaituose, retuose pušynuose ir miško aikštelėse, aptinkama tik kalkinguose, lengvos sudėties dirvožemiuose. Dažnesnė Lietuvos pietuose, o vakarinėje dalyje augalo neaptinkama. Turi askorbo rūgšties.

KIŠKIO AŠARĖLĖS (Briza media)

Daugiametis žolinis augalas, dažnai auginamas kaip dekoratyvinis. Žydi gegužę–liepą. Auga pievose, ganyklose, pamiškėse. Vertinamas dėl it kiškio ašaromis papuošto žiedyno, susitelkusio į šluotelę. Užpalių gyventoja pasakojo, kad vaikai, apvynioję kiškio ašarėlių žiedynus folija, puošdavo jais namus.

PAPRASTOJI BALTAGALVĖ (Leucanthemum vulgaria)

Daugiametis žolinis, dekoratyvinis augalas. Žydi birželį–spalį. Auga vidutinio drėgnumo ir sausose pievose, miškuose, dirvonuose, kelkraščiuose. Dažnai vadinama tiesiog ramune. Sodinama sodybose, gėlynuose, naudojama pievų sėklų mišiniuose. Paprastoji baltagalvė – dažnas pievų, pakrūmių, miško proskynų augalas.

PAVASARINĖ RAKTAŽOLĖ (Primula veris)

Pavasarį sausose pievose, šlaituose ir pamiškėse, dirvonuose geltonai pražysta pavasarinės raktažolės. Pastaruoju metu raktažolių pastebimai auga vis mažiau, nes sumažėjo joms tinkamų buveinių. Tai daugiametis, 15–30 cm žolinis augalas. Žiedai kvapūs, po 5–20 žiedyne. Žiedynas panašus į raktų ryšulėlį ir turi ne vieną liaudies pavadinimą, susijusį su raktais. Šių augalų žiedų antpilais būdavo slopinami spazmai, raumenų traukuliai. Raktažolės naudojamos inkstų ir kvėpavimo ligoms gydyti. Jauni lapai valgomi.