Savanorystė

• Lina Jankauskaitė 
  

  Apie Valstybės pažinimo centrą girdėjau dar nuo jo įkūrimo pradžios, sekiau vykstančius renginius, kitas veiklas. Pirmąkart čia apsilankiau norėdama atlikti universitetinę praktiką ir prisidėti įgyvendinant organizacijos projektus. Praėjo beveik metai, kai po praktikos nusprendžiau toliau prisijungti prie centro veiklos jau kaip savanorė, nes jaučiau, kad kaip aktyvi visuomenės narė turiu galią prisidėti prie teigiamo pokyčio aplink mus. Žinau, kad net vienas žmogus tam turi didelę galią, dėl to stengiuosi aplink save suburti žmones, kurie tuo taip pat tiki, o Valstybės pažinimo centras yra jauki, atvira, iššūkių nebijanti erdvė, kurioje galima ne tik susipažinti su valstybe, bet ir prisidėti prie jos kūrimo.
   

• Gintė Sprogytė 
  

  Studijų metais privalomą praktiką atlikau Valstybės pažinimo centre. Praktikai pasibaigus čia įgyta smagi ir vertinga patirtis paskatino likti – nusprendžiau dalį savo laiko skirti savanorystei. Buvo neramu, kad negalėsiu skirti pakankamai laiko dėl kitų veiklų, tačiau komandos supratingumas ir lankstumas išsklaidė abejones. Kiekvieną sykį atėjus į Centrą atrodo, kad patenki į ypatingą erdvę, kurioje sudėtingi Lietuvos istorijos etapai tampa daug lengviau suprantami ir nejučia norisi sužinoti dar daugiau apie mūsų šalį. Be galo smagu matyti lankytojų nuoširdžias šypsenas (jos juntamos net dėvint veido kaukes!) ir išgirsti jų įspūdžius, apsilankius čia. Pažintis su pačiomis įvairiausiomis parodomis, stendais, eksponatais mus praturtina ir suartina. Taip gera, kai yra kažkas, kas mus visus vienija, kas primena, ką tautai yra tekę iškentėti ir kartu paskatina vertinti tai, ką turime šiandien. Gera būti dalimi ir jausti visumą.

• Eva Ginkevičiūtė 
  

  Studijuodama Kultūros istorijos ir antropologijos studijų programoje ilgainiui supratau, kokie svarbūs ir neatsiejami mūsų kasdienybėje yra šie du komponentai – kultūra ir istorija. Kiek daug minčių laisvės ir savirealizacijos, kaip Lietuvos ir pasaulio žmogui, gali suteikti žinojimas ir susipažinimas su jais. Todėl atsiradus galimybei prisijungti ir savanoriškai dirbti Valstybės pažinimo centre, ilgai svarstyti dėl šio pasirinkimo neprireikė. Savanorystė man tai svarbiausio ir brangiausio turimo dalyko – laiko – dovanojimas. Džiugu jį skirti kitiems, padėti pažinti Lietuvą ir mažiems, ir dideliems. Smagu, jog ši savanorystė gali tapti tokiu spalvotu ir praturtinančiu užsiėmimu, kuris man padeda tobulėti ne tik kaip istorikei, tačiau ir kaip žmogui. Šis laikas man – neįkainojama patirtis.