Naujienos

Poezijos skaitymai

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Tris dienas truksiantis, skirtingose Vilniaus vietose vyksiantis festivalis Lietuvos publikai pristatys dvylika renginių, skirtų literatūros kūrėjams ir jų tekstų skaitymams.

Gruodžio 11 d. 14 val. Valstybės pažinimo centre vyks poezijos skaitymai „Iš Vilniaus į Vilnių“. Dalyvaus eilėraščių rinktinės apie Vilnių sudarytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Aidas Marčėnas ir kiti rinktinėje publikuoti poetai, aktorius Justas Tertelis. Šis festivalio renginys – atviras ir nemokamas. 

Festivalio „Vilniaus lapai“ sumanytojai siekia rašytojų ir poetų viešiesiems skaitymams suteikti deramą dėmesį, tad festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba: poetai ir prozininkai skaitys savo kūrinius ir bendraus su publika. Festivalis siekia populiarinti viešus literatūros skaitymus, skirtus ne specialistams, o plačiajai visuomenei. 

„Lietuvoje dar neįprasta, kad vieši rašytojų skaitymai būtų laikomi tokiu pat dėmesio vertu užsiėmimu kaip ėjimas į teatrą ar klasikinės muzikos koncertą. Norime literatūrą grąžinti į platesnį kultūros ir visuomenės tradicijų kontekstą. Festivalyje pristatoma geriausia šiuolaikinė Lietuvos ir užsienio literatūra, vyksta pokalbiai su rašytojais, diskusijos autorių kūryboje atsispindinčiomis temomis, pristatomi literatūros inspiruoti kitų meno sričių kūriniai“, – sako viena iš festivalio organizatorių Rūta Kačkutė.

Festivalis „Vilniaus lapai“ turės dvi programos dalis – dienos programą ir vakaro programą. Pagrindiniai trys vakarai skirti pristatyti tris lietuvių ir užsienio literatūros autorius. Šiemet tai bus Rolandas Rastauskas, Danutė Kalinauskaitė ir islandų rašytojas Hallgrímur Helgason. 

Festivalį organizuoja Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Festivalio partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, „Alma littera“, Valstybės pažinimo centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, naujienų portalas „15min.lt“, ryšių su visuomene agentura „PR Service/Edelman Affiliate“.

Festivalio tinklapis. 

Geriausias viešasis interjeras

Lapkričio 17-osios vakarą vyko konkurso „Mano Erdvė 2016“ apdovanojimai, kuriuose Valstybės pažinimo centras pelnė geriausio viešojo interjero titulą. Šis konkursas vyksta jau antrus metus iš eilės, jo metu apdovanojami geriausi Lietuvos architektų ir dizainerių interjero darbai. 

Valstybės pažinimo centro interjerą kūrė architektų studija „Processoffice“ (Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Vytautas Biekša, Eglė Matulaitytė, Dovilė Krikščiūnaitė, Olga Voišnis). Pastato interjerui būdingas išlikusių istorinių detalių integravimas kuriant modernią, šiuolaikišką erdvę. Ekspozicijos lankytojai gali matyti išryškintas istorinio fasado detalės, atidengtą grubų pamatų mūrą ir kartu natūralias šiuolaikiškas medžiagas – fanerą, perforuoto metalo elementus, kurie pasikartoja kaip sienų apdaila, baldai, langų uždangos. Valstybės pažinimo centro erdvės pritaikytos ekspozicijoms ir renginiams. Ekspozicijos architektūroje funkcionalūs ryšiai padeda perteikti sudėtingą turinį paprastu, interaktyviu, žaismingu būdu. 

Interjerų konkursas „Mano erdvė“ yra itin reikšmingas įvykis visai architektų bendruomenei. Jį organizuoja Lietuvos architektų sąjunga (LAS), portalas lrytas.lt ir dienraštis „Lietuvos rytas“.

Kelionė tau

Su Lietuva, jos gamta, istorija, kultūra, žmonėmis galite susipažinti keliaudami. Valstybės pažinimo centras dalinasi devyniais maršrutais iš ekspozicijos, kuriuos parengė įvairios kultūros įstaigos, iniciatyvos ar kelionių po Lietuvą entuziastai. Atsisiųskite žemėlapius ir leiskitės į kelią!

 

Senovės lietuvių kunigaikščių pėdsakais

Nuo Spėros ežero Širvintų rajone iki Maišiagalos piliakalnio Vilniaus rajone. Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius kviečia į paslaptingą kelionę kunigaikščių pėdsakais.

Susipažinsite su Rytų Lietuvos kultūros pilkapiais, kuriuose bemaž tūkstantį metų buvo laidojami mirusieji. Nuostabiais reginiais apdovanos Gudulinės šventvietė Kukaveitis, kurioje XIV a. buvo iškilmingai sudeginti Algirdo palaikai. Tai vienintelė senovės lietuvių kunigaikščio laidotuves menanti vieta.

Atsisiųsti maršrutą

 

Totoriai „Tvano“ metu

Kas bendro tarp Keturiasdešimties Totorių kaimo, Vilniaus Aukštutinės pilies bokšto, Lukiškių aikštės, Žaliojo tilto, Kauno pilies, Kėdainių senamiesčio ir Trakų pusiasalio? Šiose vietose XVII a., kuris dėl Rusijos ir Švedijos antpuolių vadinamas „Tvanu“, lankėsi Abiejų Tautų Respubliką ištikimai gynę totoriai.

Viešoji įstaiga „Paveldo projektai“ ragina atkreipti dėmesį į šią, vieną ilgiausiai Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų. Totoriai per šimtmečius išlaikė savo tradicijas, buvo ištikimi LDK gyventojai. Jie su pasididžiavimu vykdė savo prievoles valdovams, todėl tapo ypatingu skirtingų kultūrų sugyvenimo pavyzdžiu. Susivieniję prieš didžiausias negandas, jie stojo ginti krašto, nepaisydami pavojaus gyvybei ir šeimai.

Atsisiųsti maršrutą

Daugiau „Paveldo projektų“ kelionių

 

Pagramančio karalystė

Tarp Šilalės ir Tauragės besidriekiančio Pagramančio regioninio parko direkcija rekomenduoja išbandyti dviračių bei automobilių trasą svarbiausioms vietos vertybėms atrasti.

Pasirinkęs rekomenduojamą maršrutą, gali susipažinti su Pagramančio bažnytkaimio centrinės dalies urbanistika, kultūros paveldo vertybėmis, unikalia Jūros ir Akmenos upių slėnių sandara: šlaitais, atodangomis, rėvomis, parko piliakalniais, Lylavos upeliu, Tamošaičių akmeniu, Genių, Gudlaukio ąžuolais.

Trukmė: 5 val. Maršruto ilgis: 35 kilometrai.

Atsisiųsti maršrutą

 

Juros periodo parkas Papilėje

Geologas Simonas Saarmann rekomenduoja patyrinėti Šiaurės Lietuvą. Papílė ir jos apylinkės Lietuvoje turi išskirtinę reikšmę: Ventõs upės atodangose mokslininkai rado juros periodo (mezozojaus eros) uolienų, kuriose gausu fosilijų. Dabar jos paskelbtos geologiniais paminklais ir yra svarbiausi Ventõs regioninio parko gamtos objektai, turintys pasaulinę reikšmę.

Fosilijos – tai išlikusios (suakmenėjusios) kadaise gyvenusių gyvų organizmų liekanos ar veiklos žymės. Dėl evoliucijos negrįžtamumo jos vertinamos kaip žemės sluoksnių amžiaus rodikliai. Fosilijų galima gausiai prisirinkti Papilės miestelio apylinkėse – Šaltiškių molio karjere.  

Atsisiųsti maršrutą

 

Žydų paveldo ženklai Kėdainiuose

Kėdainių krašto muziejus siūlo susipažinti su Lietuvos žydų istorija bei papročiais Kėdainiuose.

Čia jie gyveno nuo XVII a. iki 1941 m. Mieste yra gana nemažai išlikusių jų paveldo ženklų: trys sinagogos, gyvenamieji namai, žydiški simboliai ant pastatų, paminklinės lentos ir meninės kompozicijos, kapinės bei masinių žudynių vieta Daukšių kaime.  

Trukmė: 2-3 val.

Atsisiųsti maršrutą

 

Tarpukario modernizmas Šiauliuose

Viešoji įstaiga „Architektūros fondas“ rekomenduoja apžvelgti Šiaulių miesto tarpukario architektūros panoramą. Per XX a. karus dukart sugriauto ir vėl atstatyto miesto centre šiandien ryškūs ir tarpukario modernizmo stiliaus pėdsakai. Į ekskursijos maršrutą įtraukti ne tik įdomiausi gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai, bet ir tarpukario laikotarpiu susiformavusios viešosios miesto erdvės.

Ekskursijos metu galite susipažinti su Šiauliuose miesto inžinieriais dirbusių Karolio Reisono ir Vlado Bitės darbais, taip pat architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Eriko Mendelsono bei kitų žymių architektūros meistrų projektuotais pastatais.

Trukmė: 4-5val.

Atsisiųsti maršrutą

Daugiau „Architektūros fondo“ kelionių

 

Kalbančios Vilniaus skulptūros

Modernaus meno centras kviečia atrasti 15 kalbančių skulptūrų Vilniaus centre.

Ieškokite lentelių prie skulptūrų, nuskenuokite kodą ir Jums paskambins legendinis JAV muzikantas Frankas Zappa, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, su prancūzišku akcentu kalbantis rašytojas Romainas Gary.

Atsisiųsti žemėlapį bei instrukcijas

 

Vladislovo Sirokomlės keliais

„...jeigu kilnus jausmas nesieja žmogaus su gimtosiomis vietomis, reikia keliauti“, – rašė garsiausias XIX a. Vilnijos krašto poetas, dramaturgas, publicistas Vladislavas Sirokomlė (tikr. Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz).

Išsiruošti į kelionę jo keliais rekomenduoja Bareikiškėse įsikūręs rašytojo vardo muziejus. Kelionė per Nemėžį link Medininkų, aprašyta paties V. Sirokomlės, šiandien suteikia galimybę pamatyti netoli Vilniaus mažiausiai žmogaus paliestą kraštovaizdį. Tai ir poilsio būdas, ir savojo krašto pažinimas.

Maršruto ilgis: 66 kilometrai.

Atsisiųsti maršrutą

 

Algimanto apygardos partizanų kovų takais

Pasiryžę 12,5 km ilgio pažintiniam maršrutui Šimonių girioje (Anykščių raj.) aplankys svarbias Algimanto apygardos partizanų kovų vietas: buvusias slėptuves (bunkerius), vadavietes, partizanų kapines. Nederėtų praleisti ir Butkiškio kaime stūksojusios Jovaišų šeimos sodybos, kurioje buvo įkurta Algimanto apygardos, vėliau – Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vadavietė. Iš jos vadovauta visam pasipriešinimo judėjimui Aukštaitijoje.

Išsiruošti į kelionę kviečia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Jų puslapyje esančią išsamią informaciją apie maršruto objektus galima pasiekti skanuojant QR kodus pažintinio tako informaciniuose stenduose. 

Atsisiųsti maršrutą

Savanorystė

Kviečiame savanoriauti studentus, norinčius pagilinti politologijos, istorijos, sociologijos žinias ir įgyti naudingos darbo patirties.

Valstybės pažinimo centrui reikalingi savanoriai, galintys skirti 3-4 valandas savaitgaliais (lanksčiu grafiku) padėti darbuotojams priimti lankytojus. Taip pat ieškome studentų, gebančių tvarkyti vaizdinę bei garsinę medžiagą. Jie galėtų prisidėti pildydami ekspozicijos turinį planšetiniuose kompiuteriuose. Visi savanoriai bus išsamiai supažindinami su ekspozicija bei gaus sertifikatus.

Susidomėjusius kviečiame teirautis daugiau informacijos bei siųsti savo gyvenimo aprašymus elektroniniu paštu: lina.kancyte@prezidentas.lt

Mokiniams ir mokytojams

Apsilankykite Valstybės pažinimo centre su savo klase! Edukacinės programos tikslas yra padėti moksleiviams rasti atsakymus apie pilietiškumo prasmę ir valstybės veikimo principus. Siūlome įdomų mokymosi procesą ir įkvepiančią aplinką, kurioje kiekviena ekspozicijos dalis kviečia mąstyti ir veikti bei yra lengvai susiejama su mokykloje nagrinėjamomis temomis.

Edukacinė programa yra nemokama, skirta 1-12 klasių moksleiviams. Grupės dydis – iki 30 žmonių.

Pasirinkite Jums aktualiausią apsilankymo Valstybės pažinimo centre formą:

 

1. Teminis apsilankymas (1-12 klasių moksleiviams)

Trukmė – apie 2 valandas.

Vizito pradžioje Jus pasitiks centro darbuotojas, kuris užduos kūrybinę užduotį. Pabaigoje Jūsų lauks su nagrinėta tema susijusi pusvalandžio trukmės refleksijos sesija. 

Galimos dvi temos: „Pilietis ir pilietiškumas bei Suverenus valdymas“ (9-12 klasių moksleiviams) arba „Teritorija ir gyventojai bei Prezidento institucija“ (1-12 klasių moksleiviams).

 

2. Edukacinis užsiėmimas (9-12 klasių moksleiviams)

Trukmė – apie 2 val.

Vaizduotė ir pilietiškumas

Užsiėmime moksleiviai išbandys daugybę skirtingų su vaizduotės išlaisvinimu susijusių užduočių – nuo „greičio grafičio“  iki žaidimų su vardais, žodžiais ir asociacijomis. Taip pat naudosime atsitiktinumu pagrįstą idėjų paieškos būdą, kurį pritaikysime pilietiškumą skatinančioms socialinių akcijų idėjoms sukurti. Aptarsime, kada originali pirminė idėja gali virsti išbaigtu projektu.

Tapatybė ir pilietiškumas

Ką reiškia pilietiškumas jaunam žmogui? Šią neretai abstrakčiai suprantamą sąvoką užsiėmime mėginsime suvokti per kasdienes paprastas istorijas ir elgesio pavyzdžius. Remsimės pačių moksleivių sukurtomis idėjomis – su kokiomis savybėmis jie sieja pilietiškumą ir kiek tos savybės būdingos jiems patiems.

Pagamintas Lietuvoje

Užsiėmimą pradėsime nuo „greitojo pasimatymo“ pratimo, kuomet moksleiviai per itin trumpą laiką nieko apie Lietuvą nežinančiam žmogui turės pristatyti savo šalį. Vėliau apibendrinsime, ką apie Lietuvą girdime šeimoje, mokykloje, tarp draugų, spaudoje ir pan. Galiausiai atliksime kūrybinę užduotį – konkrečiai tikslinei grupei kursime unikalų ir sąžiningą pasakojimą apie Lietuvą. Visų šių užduočių tikslas – tiek su pasididžiavimu, tiek kritiškai pažvelgti į savo šalį.

 

3. Pažintinė ekskursija (9-12 klasių moksleiviams)

Trukmė – apie 2 valandas.

 

4. Savarankiška iniciatyva

Valstybės pažinimo centras kviečia mokytojus čia vesti savo suplanuotas pamokas ir išnaudoti unikalią aplinką kaip alternatyvą klasei, o ekspoziciją pritaikyti konkretiems mokymosi tikslams. 

 

Norėdami užsisakyti kurią nors iš veiklų, užpildykite registracijos formą. Registruojama iki pageidaujamo apsilankymo laiko likus ne mažiau nei dviem savaitėms. Dėl detalesnės informacijos, kreipkitės el. paštu registracija.vpc@prezidentas.lt arba telefonu +370 706 64094. 

Senjorų sekmadieniai

Jaunas išlieka tas, kuris nepaliauja mokytis. Šie žodžiai priskiriami garsiajam verslininkui Henriui Fordui, įvykdžiusiam perversmą automobilių gamybos industrijoje. Pasak jo, senas tampa tiek nustojęs mokytis dvidešimtmetis, tiek aštuoniasdešimtmetis. 

Proto jaunystę išlaikyti kviečiame, semiantis žinių iš Valstybės pažinimo centro ekspozicijos aruodo. Nuo gegužės 8 d. kiekvieną sekmadienį, 14 val. – speciali ekskursija senjorams. 

Jos metu susipažinsite su Prezidento rūmų istorija, daugiau sužinosite apie Lietuvos vadovus nuo nepriklausomybės atkūrimo, valstybės apdovanojimus. Taip pat turėsite progą apžiūrėti užsienio šalių bei tarptautinių organizacijų oficialias dovanas, patyrinėti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų darbus. 

Ekskursija nemokama, jos trukmė – apie dvi valandas. Išankstinė registracija telefonu +370 706 64094.

Daugiau