Naujienos

PARODOS „TRISPALVĖ JŪROJE SAUGO“ ATIDARYMAS

2019 m. sausio 12 d., šeštadienį, 12 val., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centre (Totorių g. 28, Vilnius) atidaroma paroda „Trispalvė jūroje saugo“ (veiks iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.).  Joje Lietuvos žiūrovas turi unikalią galimybę pamatyti išsaugotą pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą. Tai ypatinga trispalvė – viena iš nedaugelio, galbūt ir vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams. Kaip atgimsiančios valstybės viltį ją išsaugojo laivo jūrų karininkai.

Tarpukariu Lietuvos karinį laivyną, įsteigtą 1935 m. rugpjūčio 1 d., sudarė vienas laivas – minų traleris „Prezidentas Smetona“. Jame tų pačių metų spalio 26 d. pirmą kartą iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava. 1940 m. liepos pabaigoje sovietų kariams užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“ ir pareikalavus pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, pajūryje įvyko tylus, bet simboliškai reikšmingas pasipriešinimas okupantams. Užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“, trys jo karininkai – laivo vadas Povilas Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas – nedidele jachta išplaukė iš Šventosios uosto. Su savimi jie pasiėmė ir laivo trispalvę. Šią istorinę vėliavą išsaugojo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Povilas Labanauskas. Praėjus penkiasdešimčiai metų Lietuvos karinio jūrų laivyno vėliava atsidūrė 1940 m. lietuvių emigrantų šeimoje Baltimorėje gimusio, Lietuvos istorinės ginkluotės ir kariuomenės atributų kolekcionieriaus Henry Gaidžio rankose. Jis metams paskolino ją Lietuvai valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. 2017 m. metų pabaigoje ji buvo parsiųsta iš JAV. Taigi daugiau nei po 80 metų ši vėliava grįžo į savo uostą.

Interaktyvioje parodoje „Trispalvė jūroje saugo“ centro lankytojai pamatys karininkų išsaugotą vėliavą, laivo maketą, unikalias nuotraukas, taip pat galės pasiklausyti tarpukario Lietuvos karinio jūrų laivyno jūrininkų maldos, kurią jie sakydavo kiekvieną dieną išsirikiavę laivo denyje pakeliant ir nuleidžiant vėliavą. Tai buvo pasižadėjimas jūroje saugoti Lietuvos teritoriją, t. y. jos išėjimą į jūrą. Ši vėliava jiems buvo Lietuvos jūrinės valstybės simbolis. Kiekvienas parodos lankytojas bus kviečiamas susimąstyti, ką jam pačiam, asmeniškai, reiškia trispalvė, ir savo mintis, nuskanavus kodą „manovėliava“, įrašyti į planšetę.

Parodos atidarymo dieną 12.30 val. įvyks pokalbis su istoriku Gintautu Surgailiu apie laivo „Prezidentas Smetona“ istoriją, o 13.00 ir 14.00 val. rengiami edukaciniai užsiėmimai šeimoms, kuriuos ves Lietuvos jūrų muziejaus ir Valstybės pažinimo centro edukatoriai. 

Norėdami užtikrinti Jūsų apsilankymo patogumą, į edukacinius užsiėmimus prašome registruotis iš anksto. Registracijos formą rasite čia.

Paroda į Valstybės pažinimo centrą atkeliavo iš Lietuvos jūrų muziejaus.

Kaip žmonės įsivaizdavo Lietuvą: knygos pristatymas

Kviečiame į pokalbį apie Lietuvos šimtmečio vizijas – leidinio „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918–2018“ pristatymą, kuris vyks sausio 10 d. 18 val. Valstybės pažinimo centre (įėjimas iš Totorių g. 28, Vilnius).

Diskusijoje dalyvaus žurnalistas Rimvydas Valatka, leidinio sudarytojai Marija Drėmaitė, Norbertas Černiauskas, Tomas Vaiseta, renginį moderuos Bernardinai.lt vyr. redaktorė Rosita Garškaitė.

Unikaliame leidinyje „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918–2018“ pateikiama per šimtą metų (1918–2018) sugalvotos ir propaguotos ateities idėjos, planai ar siekiai, kurie turėjo padėti paaiškinti išgyvenamą tikrovę ir pateikti tolesnės raidos gairių. Leidinio autoriai – įvairių sričių ekspertai – įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie tai, kas nebūtinai įvyko, bet būtinai įsivaizduota, – apie tai, kas pavadinta Lietuvos šimtmečio vizijomis.

Į renginį atvyksiančius anksčiau arba neskubėsiančius skirstytis po jo kviečiame aplankyti  parodą–seansą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, istorijos patirtimi papildantį knygą. Idėja, kad galima į praeitį žiūrėti per ateities prizmę (ir atvirkščiai) gimė būtent Valstybės pažinimo centre kuriant parodą. 

17:00 val. bei 19:30 val. vyks papildomi renginio svečiams skirti seansai (trukmė 45 min, viename gali dalyvauti iki 35 asmenų). Į vieną šių seansų galite registruotis el. paštu registracija.vpc@prezidentas.lt arba telefonu +370 706 64094.

Renginys ir parodos–seanso lankymas – atviras ir nemokamas

Savanorystė

Esi studentas ir nori pagilinti politologijos, istorijos, sociologijos žinias bei įgyti naudingos darbo patirties? Prisijunk prie Valstybės pažinimo centro komandos!

Ieškomi savanoriai, savaitgaliais galintys praleisti 3-4 valandas (lanksčiu grafiku) Valstybės pažinimo centre ir padėti darbuotojams bendrauti su lankytojais, supažindinti svečius su ekspozicijos turiniu, atsakyti į jiems kylančius klausimus. Savanorius taip pat kviečiame prisidėti prie ekspozicijos pildymo, komunikacinių veiklų ar renginių organizavimo, tad ieškome studentų, gebančių tvarkyti vaizdinę bei garsinę medžiagą, vesti ekskursijas užsienio kalbomis. Visi savanoriai bus išsamiai supažindinami su ekspozicija bei gaus specialias padėkas už veiklą. Savanorystės trukmė – neribota!

Nori prisijungti prie mūsų? Tavo gyvenimo aprašymo ar klausimų dėl savanoriškos veiklos laukiame el. paštu mantas.kuizinas@prezidentas.lt.

„Kūrę savo Jeruzalę“ — nauja paroda Valstybės pažinimo centre

Gruodžio 13-ąją dieną Valstybės pažinimo centre atidaryta nauja paroda  — „Kūrę savo Jeruzalę“ (kuratorė — menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė).

Parodoje apmąstoma kūrėjų tarpusavio ryšių ir neformalių susibūrimų svarba sovietų okupacijos metais. Viena žinomiausių tokių židinių buvo Vilniaus pakraštyje, Jeruzalėje, kur apsigyvenę menininkai Marija ir Vladas Vildžiūnai ėmė burti platų ratą įvairių kultūros lauke veikiančių žmonių: dailininkų, skulptorių, rašytojų, filosofų, teatro kūrėjų, aktorių ir visų, kuriems buvo artima šeimininkų puoselėjama pasaulėžiūra. Vildžiūno palaikomi jauni, talentingi skulptoriai statėsi dirbtuves, liejo bronzą, betoną, kalė akmenį. Lauko skulptūrų ekspozicija klostėsi tarsi savaime ir kito iki pat šių dienų.  

Jeruzalės skulptūrų sodas XX a. 7–10 dešimtmečiais tapo įvairių kartų menininkų, idėjų ir požiūrių, tarpukario Lietuvos praeities ir tuometinės realybės dialogo vieta. Ištikimybė kūrybos laisvės idėjai, kritiškumas primetamoms tiesoms, pagalba ir sveika konkurencija nunėrė bendruomeninių ryšių tinklą. Nuolatos vaikštinėdami ant „galima-negalima“ paženklintos kūrybos ribos menininkai kūrė savo Jeruzalę  —  ji vėliau virto reikšminga bundančio Sąjūdžio dalimi. 

Jeruzalės skulptūrų sodo legendą turtino daug dailei, muzikai, teatrui nusipelniusių iškilių asmenybių. Daugelio jų indėlis į valstybingumo šerdį — kultūrą — įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.  Šioje kamerinio pobūdžio parodoje įvairiais pavidalais atsispindi daugiau negu dvidešimties laureatų ir kitų asmenybių gyvenimų ir kūrybos jungtys, meno kalbų įvairovė, išryškinama meno pasaulio ir valstybės tarpusavio sinergija bei įtampos. 

Ekspozicijoje rodomi Vlado Vildžiūno, Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės, Algimanto Kunčiaus, Petro Repšio, Vytauto Šerio, Lino Leono Katino, Stanislovo Kuzmos, Vlado Urbonavičiaus darbai, taip pat ekspoziciją papildo archyvinė medžiaga iš Jeruzalės skulptūrų sodo gyvenimo (filmuota Vlado Vildžiūno), Vytauto Kernagio ir Veronikos Pavilionienės muzikos kūriniai, ištraukos iš dokumentinės apybraižos apie skulptorių Vladą Vildžiūną (autoriai Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius), Jono Jurašo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ ištraukos. 

 

PROJEKTO „PAŽINK VALSTYBĘ“ REZULTATAI

2018 m. rugsėjį prasidėjęs projektas „Pažink valstybę“, kurio tikslas supažindinti moksleivius su valstybės veikimo principais ir skatinti pilietiškumą, į edukacines veiklas įtraukė mokinius ir mokytojus iš beveik 100 Lietuvos mokyklų. Per vos pusę metų trukusius užsiėmimus komandoms buvo patikėta įveikti sudėtingą užduotį: ne tik diskutuoti apie konkrečias valstybei, miestui ar bendruomenei aktualias problemas, tačiau ir analizuoti bei siūlyti galimas jų sprendimo priemones. Pastarųjų taikymas neretai persikelia ir už mokyklos ribų, todėl, norėdamos geriau suprasti valstybės veikimo principus, mokyklų komandos lankėsi įvairiose vietos ir nacionalinio lygmens valdžios institucijose, susitiko su įvairių įmonių, įstaigų, organizacijų atstovais, visuomenės veikėjais, politikais ir valstybės tarnautojais. Bendro mokinių ir mokytojų darbo rezultatas: pateikti ar net įgyvendinti konkretūs pasirinktų problemų sprendimo būdai.

Kaip komandoms sekėsi įveikti tekusias užduotis? Kas pasirodė įdomiausia, su kokiais iššūkiais teko susidurti? Pasidomėkite kiekvienos iš mokyklų pasiektais rezultatais!

1. Alytaus piliakalnio progimnazija gilinosi į žemą kultūrinį užimtumą Pirmajame Alytuje
2. Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla sprendė problemą dėl nemokamos Alytaus miesto teatro, Kultūros ir komunikacijų centro, Sporto rūmų salės mokinių renginiams kartą per mėnesį
3. Anykščių Jono Biliūno gimnazija atkreipė dėmeį į miesto įvaizdžiui kenkiančių vietų dekoravimą
4. Anykščių raj. Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija gilinosi į klausimą, kodėl šiuolaikiniai vaikai nebenori skaityti knygų?
5. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazija svarstė, kaip kiekvienas Lietuvos moksleivis gali prisidėti prie valstybės krašto apsaugos kūrimo?
6. Biržų „Kaštonų“ pagrindinė mokykla ieškojo būdų Biržų krašto pažintinių takų ir Užušilių pažintinio tako populiarinimui
7. Biržų raj. Papilio pagrindinė mokykla gilinosi į neįgalaus jaunimo užimtumo galimybes
8. Jonavos Justino Vareikio progimnazija sprendė beglobių gyvūnų problemą
9. Jurbarko raj. Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla gilinosi į skaidrumo temą
10. Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija tyrė jaunimo žinias apie korupciją
11. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija bandė atsakyti į klausimą, ar galima miesto ir natūralių gamtinių išteklių sintezė
12. Kauno Kazio Griniaus progimnazija siekė spręsti saugaus elgesio internete problemą
13. Klaipėdos raj. Dituvos pagrindinė mokykla gilinosi į lėšų skirstymo mokykloms klausimą
14. Kauno Martyno Mažvydo progimnazija sprendė paauglių nesidomėjimo skaitymu problemą
15. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija svarstė apie moksleivių kelionių į mokyklą maršrutų problemas
16. Kėdainių raj. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija domėjosi apie korupciją Krakių bendruomenėje
17. Klaipėdos ,,Ąžuolyno“ gimnazija kėlė klausimą, ar graffiti visuomet yra vandalizmas
18. Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija analizavo emocinio socialinio ugdymo problemą
19. Klaipėdos „Santarvės“ progimnazija prisidėjo prie švarios aplinkos kūrimo bei šiukšlių rūšiavimo mokymo
20. Marijampolės „Ryto“ pagrindinė mokykla ieškojo būdų spręsti patyčių mokykoje problemą
21. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija kėlė klausimą, kodėl Marijampolės krašto žmonės vyksta apsipirkti į Lenkiją
22. Pakruojo ,,Žemynos“ pagrindinė mokykla ieškojo būdų spręsti kultūrinių renginių paaugliams stokos problemą
23. Pakruojo raj. „Lygumų“ pagrindinė mokykla klausė, su kokiais sunkumais susiduria miestelio gyventojai, turintys judėjimo negalią ir judėjimo apribojimus
24. Pilviškių „Santakos“ gimnazija gilinosi į dalyvaujamojo biudžeto temą
25. Plungės „Saulės“ gimnazija ieškojo būdų per didelio mokymosi krūvio problemai spręsti
26. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija siekė daugiau sužinoti apie vietos savivaldą
27. Rokiškio raj. Jūžintų Juozo Otto Širvydo pagrindinė mokykla ieškojo žinių apie mokyklos biudžeto sudarymą
28. Šakių „Žiburio“ gimnazija ieškojo būdų, kaip galėtų išspręsti nusirašinėjimo problemą
29. Šakių raj. Gelgaudiškio pagrindinė mokykla svarstė apie priemones, padėsiančias didinti žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių integracija į visuomenę
30. Šalčininkų r. Baltosios Vokės  „Šilo“ gimnazija aiškinosi, kas yra nevyriausybinės organizacijos bei kuo jos užsiima
31. Šalčininkų raj. Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija ieškojo būdų, kaip galėtų sustiprinti rūkymo prevenciją mokykloje
32. Šilutės raj. Vainuto gimnazija aiškinosi, kaip reikėtų atpažinti propagandą
33. Šilutės raj. Saugų Jurgio Mikšo pagrindinė mokykla mąstė apie etninės kultūros svarbą ir išlikimą
34. Šilutės raj. Usėnų pagrindinė mokykla analizavo vietos savivaldos institucijų iniciatyvas, skatinančias mokinių savanorystę
35. Tauragės „Šaltinio“ progimnazija gilinosi į pasyvaus rūšiavimo problemą 
36. Ukmergės technologijų ir verslo mokykla svarstė apie moksleivių emigracijos priežastis
37. Vilkaviškio raj. Sūdavos pagrindinė mokykla siekė didinti kultūros objektų, lankytinų vietų žinomumą Klausučių seniūnijoje
38. Vilniaus ,,Vilnies“ pagrindinė mokykla skatino aktyvesnį atliekų rūšiavimą mokykloje
39. Vilniaus „Vilnios” pagrindinė mokykla prisidėjo prie neigiamų stereotipų apie pabegėlius mažinimo
40. Vilniaus Lazdynų mokykla ieškojo būdų, kaip galėtų pagerinti beglobių gyvūnų gyvenimo sąlygas
41. Vilniaus lietuvių namai domėjosi savo mokyklos veiksmais kilusio karo atveju
42. Vilniaus raj. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazija rinko žinias apie kibernetines grėsmes, su kuriomis gali susidurti moksleiviai
43. Vilniaus raj. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija kėlė klausimą, kaip galėtų paskatinti vaikus daugiau skaityti
44. Vilniaus raj. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija svarstė apie jaunimo užimtumo trūkumą
45. Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija pasirinko analizuoti temą apie vaikų lauko žaidimų aikštelių ir poilsio zonų įrengimą
46. Vilniaus šv. Kristoforo progimnazija ieškojo informacijos apie žmonių darbo jėgos keitimą robotais
47. Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija svarstė, kodėl Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinėje trūksta pirminės grandies pareigūnų
48. Zarasų raj. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija gilinosi į savo krašto kultūrinį paveldą ir jo populiarinimą
49. Zarasų žemės ūkio mokykla mąstė apie priemones, galinčias padėti sustabdyti korupciją

Projektą „Pažink valstybę“ organizuoja Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir Valstybės pažinimo centras.

Diskusija: Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?

Valstybės pažinimo centre vykusios diskusijos „Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?“ metu buvo pristatyti VU TSPMI tyrėjų įgyvendinto projekto „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę“ rezultatai ir rekomendacijos. Kviečiame klausytis doc. L. Gudžinsko, prof. V. Nakrošio, dokt. R. Bakučio, A. Bilotaitės bei G. Palucko pasisakymų. 

Daugiau