Naujienos

Diskusija „Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?“

Birželio 29 d., 15 val. Valstybės pažinimo centre vyks diskusija „Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?“. Renginio metu bus pristatyti VU TSPMI tyrėjų įgyvendinto projekto „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę“ rezultatai ir rekomendacijos.
 
Pagal tarptautinius tyrimus, pasitikėjimas teismais, policija, sveikatos apsaugos ir kitomis viešosiomis institucijomis, yra esminis kelias stiprinti žmonių tarpusavio pasitikėjimą, motyvaciją mokėti mokesčius, užtikrinti valdymo kokybę ir kurti ilgalaikę ekonominę gerovę. Lietuvoje pasitikėjimas šiomis institucijomis nuo 2009 m. augo, tačiau iki šiol  yra vienas žemiausių tarp ES valstybių narių. Įgyvendinto projekto metu tyrėjai siekė išsiaiškinti pasitikėjimo viešojo sektoriaus institucijomis Vidurio ir Rytų Europoje priežastis ir pateikti rekomendacijas, kaip būtų galima gerinti situaciją Lietuvoje.
 
Projekto dalyvių pasisakymus komentuos politinių partijų atstovai ir ekspertai. Diskusiją moderuos politikos apžvalgininkas Paulius Gritėnas. Norint dalyvauti renginyje, reikalinga išankstinė registracija, užpildant pateikiamą formą.
 
Projektą įgyvendino VU TSPMI tyrėjai – doc. L. Gudžinskas (projekto vadovas), doc. V. Kuokštis, prof. V. Nakrošis, dokt. R. Bakutis, studentai D. Dranseika ir K. Malūkaitė.

Darbo laikas Joninių savaitgalį

Trumpiausią metų naktį iš birželio 23 d. į 24 d., minint vasaros saulėgrįžą, Lietuvoje švenčiamos Joninės. Savaitgalį, birželio 24 d. ir birželio 25 d. Valstybės pažinimo centras nedirbs.

Atsiprašome už nepatogumus ir kviečiame apsilankyti kitomis dienomis: antradienį penktadienį (nuo 9 iki 16 val., reikalinga išankstinė registracija) bei šeštadienį  sekmadienį (nuo 11 iki 17 val., registracija nereikalinga).

#Laisvės kelionė: birželis

Birželio mėnesio iššūkis. Bajorų kilmės Stanislovas Narutavičius – dar vienas teisininkas tarp Lietuvos Tarybos narių. Įdomu tai, kad Stanislovo giminaičiai taip pat neeilinės asmenybės: brolis Gabrielius 1922 m. gruodį išrinktas pirmuoju Lenkijos prezidentu, o žmona Joana Bilevičiūtė buvo paties Juozapo Pilsudskio pusseserė! S. Narutavičius – tikras savo krašto patriotas. Telšių apskrityje savomis lėšomis steigė gimnazijas, užsiėmė kultūrine veikla, tad nieko keista, kad šis pilietiškas asmuo, išrinktas į Lietuvos Tarybą, uoliai gynė Lietuvos Nepriklausomybę.

Lietuvos Nacionalinio muziejaus archyvas

Užduotis. Priimkite Stanislovo Narutavičiaus iššūkį ir apsilankykite artimiausiame savo miesto ar miestelio muziejuje. Susipažinkite su istorijos įdomybėmis, fotografuokitės prie įdomiausių eksponatų, o nuotraukos pavadinime nepamirškite paminėti, kokiame muziejuje lankėtės. Nuotrauką atsiųskite el. paštu laisveskelione@prezidentas.lt

Žaidimo „Laisvės kelionė“ taisyklės

LOGIN 2017 apdovanojimas „Metų inovacija“

Gegužės 25 d. vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje išdalinti jau šešerius metus iš eilės teikiami Lietuvos interneto apdovanojimai. Šie apdovanojimai – neatskiriama technologijų ir inovacijų festivalio LOGIN dalis, pristatanti ryškiausius metų projektus, panaudotus netradicinius bei inovatyvius sprendimus.

Šiais metais LOGIN apdovanojimuose interneto vartotojai ir komisijos nariai išrinko 21 nugalėtoją. Nominaciją „Metų inovacija“ už ekspozicijose naudojamas informacijos pateikimo priemones ir būdus pelnė Valstybės pažinimo centras.

„Tango šoka dviese, o kadrilį – komanda“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė vienas iš Valstybės pažinimo centro kūrėjų, Processoffice komandos architektas Rokas Kilčiauskas. Į šešis žodžius privalėjusi tilpti padėkos kalba perteikė vieną svarbiausių veiklos principų – nuolatinį tobulėjimą bendradarbiaujant. Valstybės pažinimo centro ekspozicijų kūrimo procese jėgas suvienijo per šimtą įvairių sričių profesionalų, tuo tarpu atvėrus Centro duris, kūrėjų darbą, pildydami turinį savo įžvalgomis, tęsia lankytojai.

2017 m. „Metų inovacija“ taip pat pretendavo tapti Smartcall sistema, elektromobilių dalijimosi paslauga SPARK, LRT televizijos Žinių studija ir kt. 2016 m. šis apdovanojimas įteiktas „Sky Video Pro“ SKYLARK stabilizavimo sistemos kūrėjams.

#Laisvės kelionė: gegužė

Gegužės mėnesio iššūkis. Antanas Smetona – profesionalus teisininkas, kuris kartu su kitais politiniais aktyvistais dalyvavo valstybingumo kūrimo procese. 1917 m. Vilniaus konferencijos metu išrinktoje Lietuvos Taryboje buvo paskirtas pirmininku, o praėjus keleriems metams tapo Valstybės tarybos pirmininku. Nieko keista, kad po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, 1919 m. balandžio 4 d., A. Smetona tapo pirmuoju Lietuvos prezidentu. Prezidento pozicijoje antrą kartą įsitvirtino kaip Lietuvių tautininkų sąjungos narys, 1926 d. įvykus kariniam perversmui. Be konkurencijos prezidentavo iki pat 1940 m. birželį įvykusios Sovietų Sąjungos okupacijos.

A. Smetona – kontroversiškai vertinamas prezidentas, dažnai kritikuojamas už „kieta ranka“ vykdytą politiką ir autoritarines valdymo gaires.

Užduotis. Niekas taip nedžiugina, kaip geras darbas – suorganizuokite savo gatvės ar parko švarinimosi talką, iškelkite inkilą, pasodinkite medelį ar kitais būdais pradžiuginkite save bei savo aplinką. Akimirkas filmuokite ir videomedžiagą siųskite mums laisveskelione@prezidentas.lt

Žaidimo „Laisvės kelionė“ taisyklės

„Knygos ir žmonės“. Antikos politinė mintis

Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos bei Filosofijos istorijos ir logikos katedrų docentas dr. Naglis Kardelis pristato svarbiausias Platono politinės teorijos idėjas

Antikinės (VIII a. pr. Kr. – V a. po Kr.) Graikijos poliuose, miestuose-valstybėse, žmogus suvoktas kaip zoon politicon – politinis gyvūnas. Tai reiškia, kad jis iš prigimties yra polio bendruomenės narys ir dalyvauja miesto gyvenime – jo valdyme bei gynyboje. Garsiausi antikos filosofai, pavyzdžiui, Platonas ir Aristotelis, skatino sąmoningą rūpinimąsi savo miestu, kuris buvo svarbiausia gero ir teisingo žmogaus gyvenimo sąlyga. Tiesa, antikinėje Graikijoje piliečio statusas buvo suteikiamas tik laisviesiems miesto vyrams. Vergai ir moterys galėjo rūpintis ūkiniais bei šeimos reikalais. Vyrai, kurie nedalyvavo viešajame gyvenime ir rūpinosi tik savo gerove, vadinti idiotais.

Iš dalies tokią klasikinę piliečio ir valstybės sampratą perėmė Roma. Joje taip pat įsitvirtino vadinamoji legalis homo – teisinio žmogaus – samprata. Pilietybė tapo suprantama kaip priklausymas politinei bendruomenei, kuri leidžia įstatymus. Jie suteikia privilegijų piliečiams, pavyzdžiui, netrukdomai prekiauti su kitais imperijos gyventojais, bet taip pat įpareigoja šiems įstatymams paklusti. Kitu atveju sulaukiama bausmės pagal galiojančią teisę. Iš visų piliečių reikalaujama specifinių politinių dorybių – mokėti mokesčius, prisidėti prie šalies gynybos, paklusti galiojantiems įstatymams.

 

Filosofas, kultūros kritikas Leonidas Donskis (1962–2016) pristato tris antikos kūrinius: Aristofano „Debesis“, Homero „Iliadą“, Tukidido „Peloponeso karą“

Antika – laikotarpis, nuo kurio mes pradedame didžiąją Vakarų civilizaciją. Tai antikinė graikų literatūra ir filosofija, be kurios nebūtų mūsų. Sykiu, tai nuostabi romėnų politika, teisė, institucijos. 

Vienas iš paslaptingų kūrinių, antlaikiškas – Aristofano idėjų komedija „Debesys“. Visas jis neišliko, mes žinome tiktai fragmentus. „Debesų“ paslaptingumas yra tas, kad iš tikrųjų tai yra be galo modernus kūrinys. „Debesys“ yra ypatingas kūrinys tuo, kad iškelia klausimą – ką daryti, kai protas atplėštas nuo socialumo? Ir nuo pilietiškumo. Klausiama, ar filosofas gali būti savaip politiškai kvailas? Taip, gali, atsakytų Aristofanas. Gali savo protą sustyguoti taip, kad jis netarnautų žmonėms. Jis gali tarnauti pats sau. Arba intelektualiniam žaidimui. Tai moderni problema, kurią iškėlė vėliau vokiečių autoriai XX amžiuje – Tomas Manas ir Hermanas Hesė.

Homero „Iliadoje“ mes matome, kaip prasideda didžiulis karas (achajų, tai yra graikų, ir Trojos) vien todėl, kad trys deivės negali nuspręsti, kuri iš jų yra gražiausia. Vestuvių metu, nepakviesta į pokylį, nesantaikos deivė Iridė (mūsų mitologijoje būtų Pelėda) meta aukso obuolį dievams ir ten parašyta „gražiausiajai“. Ir nepasidalina tuo obuoliu Hera – Dzeuso žmona, galingiausioji deivė, dievų motina, Afroditė – grožio deivė, ir Atėnė Paladė – išminties ir karo deivė. Jos nusprendžia, kad nuspręsti, kuri gražiausioji, turi žemės sūnus – Trojos karalystės karalaitis, Priamo sūnus, karalius Paris.

Paris išklauso jų ir pasirenka ne Heros siūloma galią, ne Atėnės siūlomą išmintį ir autoritetą, bet Afroditės siūlomą gražiausią pasaulio moterį – Eleną. Ji pagrobiama iš Spartos karaliaus Menelajo ir tampa jo žmona. Tai sukelia baisų karą. Dievai skyla į dvi dalis, vieni remia graikus, kiti – trojėnus. Ir mes čia matome viską. Įspūdingiausia yra draugystės istorija. Graikų herojus Achilas ir Patroklas draugauja kaip tikri karo draugai. Patroklas žūsta nuo herojaus iš Trojos – Hektoro – rankų. Tada Achilas keršydamas nukauna Hektorą ir vėliau žūva pats, bet visame tame persipina išmintis, beprotiška drąsa, tikėjimas ir tuo pat metu Homero slapta nuojauta, kad visuose karuose dalyvauja ir beprotybė, ir didybė, ir dievai, ir žmonės.

Galiausiai Tukidido „Peloponeso karas“ parodo, kokia moderni buvo to meto karų ir valstybių istorija. Ne veltui britų istorikas Metju Arnoldas yra pasakęs, kad XIX amžiaus istorikai ir literatai neprilygsta Tukididui savo modernumu. Tukididas aprašo viską taip, tarsi tai būtų vykę vakar.

Daugiau