Naujienos

Vasario 16-oji Valstybės pažinimo centre

Vasario 16 - ąją, 16 val., Valstybės atkūrimo dieną „Pojūčių teatro“ įkūrėja Karolina Žernytė ir „Sen Svaja“, „Laiminguo“ narė ir sutartinių ratų subūrėja Agota Zdanavičiūtė kviečia į sutartinių giedojimo ir istorijų pasakojimo ratą „RŪTOS“ Valstybės pažinimo centre. Kartu su renginio kūrėjomis vakaro dalyvius kviesime kalbėtis, pasakotis, dalintis ir giedoti.

„RŪTOS“ – tai sutartinių giedojimo ir istorijų pasakojimo vakaras, skirtas pagerbti herojėms moterims – mūsų mamoms, močiutėms, prosenelėms. Mūsų istorijoje užfiksuota daugybė didvyrių – karių, partizanų, politikų ir kultūros veikėjų – vyrų, ne vienas paminklas pastatytas ir nežinomiems kariams. Tačiau tam, kad tauta išliktų iki mūsų dienų, daug paaukojo ir moterys. Dažniausiai jos negalėjo atvirai demonstruoti didvyriškumo, privalėjo apsimetinėti, slėpti brolius, tėvus, mylimuosius. Jos augino vaikus, mokė, stengėsi išgyventi, kad išsaugotų žuvusiųjų atminimą. Vakaro metu dalyviai bus kviečiami susiburti ir prisiminti, papasakoti savo šeimos istorijas, arba tiesiog pagiedoti sutartines, siunčiant linkėjimus prosenelėms.

Renginio kūrėja Karolina Žernytė: „Kalbėti apie paprastų moterų didvyriškumą mane paskatino Elenos Garnevičienės, buvusios partizanų ryšininkės, meilės istorija. Ji papasakojo apie svajonę pasodinti rūtų ant mylėto partizano kapo, tačiau niekada jo nerado. Pasak jos, daugybė karo meto meilės istorijų taip pasibaigė – moterys išgyveno, iškentėjo ir išsaugojo atminimą, nešiodamos su savimi ne tik šilumą, bet kaltę ir graužatį, kad po jų nieko neliks. Nebuvo kur darželio pasodinti. Šitos moterys ir jų mylėtieji prikėlė manyje kažkokį naują, tikrą ir nuoširdų patriotiškumą. Šiandieninėje mūsų kalboje net nebevartojama arba pašiepiama „meilė tėvynei“ staiga pasirodė apčiuopiama ir labai žmogiška. Aš noriu pasodinti tas rūtas, kurias išnešiojo mūsų močiutės, tetos, prosenelės, išgyvenusios karo žiaurumus. Noriu tikėti, kad aš ne viena, ir kad atsiras daugiau nepasakotų istorijų.“

Lankytojai kviečiami aktyviai dalyvauti ir dalintis savo istorijomis. Susibūrimo metu renginio kūrėjos pasakos ir pakvies pasipasakoti. Pasakojimais ir jų herojų fotografijomis galite pasidalinti iš anksto, adresu pojuciuteatras@gmail.com, tema – RŪTOS, arba atsinešti atvykdami į renginį.

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną švęskime moderniai!

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną švęskime moderniai!

Džiugi žinia! Vasario 16-ąją dieną Valstybės pažinimo centras organizuoja specialius šventinius renginius. Lietuvos valstybės atkūrimo diena – laikas drauge susiburti ir prisiminti, kokių idėjų ir jausmų vedama mūsų tauta daugiau nei prieš 100-tą metų atstatė nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę. Kviečiame visus kartu prasmingai paminėti šią Lietuvai svarbią šventę!

Taip pat nepraleiskite šanso apsilankyti specialiai Lietuvos šimtmečiui paminėti sukurtoje parodoje „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Lankytojai iš arčiau susipažins su tarpukariu, sovietmečiu bei šiomis dienomis. Valstybės pažinimo centro lankytojus stebins ir parodos inovatyvi pateikimo forma. 

Vasario 16-tosios dienos parodos seansų laikai: 11:30, 12:30, 13:30, 14:30. 

Be to, 16 val. organizuojamas sutartinių giedojimo ir istorijų pasakojimo vakaras, skirtas pagerbti lietuvėms herojėms moterims – „RŪTOS“.

Į parodą rekomenduojama užsiregistruoti iš anksto https://goo.gl/URDzde.

Daugiau informacijos apie būsimus renginius https://goo.gl/Ac5aBx.

Sveikinamės su nauju partneriu „We love Lithuania"!

Turime gerų naujienų! Valstybės pažinimo centro partnerių gretas papildė didžiausia socialinė platforma „We love Lithuania“. Organizacija pristato gausią ir išsamią vaizdinę medžiagą apie įvairias Lietuvos vietas ir iniciatyvas realiu laiku. 2019 m. „Turizmo sėkmingiausieji 2018“ apdovanojimuose šis socialinis projektas pripažintas sėkmingiausiu žiniasklaidos projektu, skatinančiu turizmą.

Nuo šiol mūsų naujienas apie renginius, naujas parodas bei konkursus galėsite sekti ir „We love Lithuania“ oficialiame tinklapyje bei „Facebook“ paskyroje. Pamatyk, pasidalink, paragauk, pajusk ir pristatyk!

Susipažinti su „We love Lithuania" galite čia.

 

#100-MEČIO KELIONĖ. VASARIS

100 metų Lietuvos valstybės gyvenime – tai amžius, kupinas iššūkių, pakilimų ir nuosmukių, grėsmių ir džiugesio akimirkų. Amžius, kai išnykome iš pasaulio žemėlapio ir vėl sugrįžome su dainomis, su gyvomis žmonių grandinėmis Baltijos kelyje. Šiandien augame. Kuriame ir pritaikome technologijas, sekame pasaulines tendencijas, turime kuo nustebinti užsienio svečius ir pačius save.



Užduotis. Improvizuokite ir įamžinkite tai, kas Jums kelia pasididžiavimo jausmą Lietuvos valstybėje. Kuo didžiuojatės šiandien? Iššūkio rezultatus siųskite mums 100meciokelione@prezidentas.lt arba socialiniuose tinkluose žymėkite grotažyme #100mečiokelionė.

Žaidimo Misija 2018: #100-mečio kelionė taisyklės.

PARODOS „TRISPALVĖ JŪROJE SAUGO“ ATIDARYMAS

2019 m. sausio 12 d., šeštadienį, 12 val., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centre (Totorių g. 28, Vilnius) atidaroma paroda „Trispalvė jūroje saugo“ (veiks iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.).  Joje Lietuvos žiūrovas turi unikalią galimybę pamatyti išsaugotą pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą. Tai ypatinga trispalvė – viena iš nedaugelio, galbūt ir vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams. Kaip atgimsiančios valstybės viltį ją išsaugojo laivo jūrų karininkai.

Tarpukariu Lietuvos karinį laivyną, įsteigtą 1935 m. rugpjūčio 1 d., sudarė vienas laivas – minų traleris „Prezidentas Smetona“. Jame tų pačių metų spalio 26 d. pirmą kartą iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava. 1940 m. liepos pabaigoje sovietų kariams užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“ ir pareikalavus pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, pajūryje įvyko tylus, bet simboliškai reikšmingas pasipriešinimas okupantams. Užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“, trys jo karininkai – laivo vadas Povilas Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas – nedidele jachta išplaukė iš Šventosios uosto. Su savimi jie pasiėmė ir laivo trispalvę. Šią istorinę vėliavą išsaugojo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Povilas Labanauskas. Praėjus penkiasdešimčiai metų Lietuvos karinio jūrų laivyno vėliava atsidūrė 1940 m. lietuvių emigrantų šeimoje Baltimorėje gimusio, Lietuvos istorinės ginkluotės ir kariuomenės atributų kolekcionieriaus Henry Gaidžio rankose. Jis metams paskolino ją Lietuvai valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. 2017 m. metų pabaigoje ji buvo parsiųsta iš JAV. Taigi daugiau nei po 80 metų ši vėliava grįžo į savo uostą.

Interaktyvioje parodoje „Trispalvė jūroje saugo“ centro lankytojai pamatys karininkų išsaugotą vėliavą, laivo maketą, unikalias nuotraukas, taip pat galės pasiklausyti tarpukario Lietuvos karinio jūrų laivyno jūrininkų maldos, kurią jie sakydavo kiekvieną dieną išsirikiavę laivo denyje pakeliant ir nuleidžiant vėliavą. Tai buvo pasižadėjimas jūroje saugoti Lietuvos teritoriją, t. y. jos išėjimą į jūrą. Ši vėliava jiems buvo Lietuvos jūrinės valstybės simbolis. Kiekvienas parodos lankytojas bus kviečiamas susimąstyti, ką jam pačiam, asmeniškai, reiškia trispalvė, ir savo mintis, nuskanavus kodą „manovėliava“, įrašyti į planšetę.

Parodos atidarymo dieną 12.30 val. įvyks pokalbis su istoriku Gintautu Surgailiu apie laivo „Prezidentas Smetona“ istoriją, o 13.00 ir 14.00 val. rengiami edukaciniai užsiėmimai šeimoms, kuriuos ves Lietuvos jūrų muziejaus ir Valstybės pažinimo centro edukatoriai. 

Norėdami užtikrinti Jūsų apsilankymo patogumą, į edukacinius užsiėmimus prašome registruotis iš anksto. Registracijos formą rasite čia.

Paroda į Valstybės pažinimo centrą atkeliavo iš Lietuvos jūrų muziejaus.

Diskusija: Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?

Valstybės pažinimo centre vykusios diskusijos „Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?“ metu buvo pristatyti VU TSPMI tyrėjų įgyvendinto projekto „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę“ rezultatai ir rekomendacijos. Kviečiame klausytis doc. L. Gudžinsko, prof. V. Nakrošio, dokt. R. Bakučio, A. Bilotaitės bei G. Palucko pasisakymų. 

Daugiau