Naujienos

Paskutinė galimybė pamatyti ekspoziciją „Laisvė kurti“

Daugiau nei dvejus metus Valstybės pažinimo centro ekspozicijoje buvusi „Laisvė kurti“ gruodžio mėnesio pradžioje užsidarys atsinaujimui. Paskutinės lapkričio mėnesio savaitės – puiki galimybė dar kartą apžiūrėti arba iš naujo pamatyti (netgi jau buvus) šią parodą.

2016-ųjų metų kovo 10-ąją dieną atsidarius Valstybės pažinimo centrui integralia jo dalimi tapo ir maža ekspozicijos erdvė „Laisvė kurti“, įsikūrusi II-ajame aukšte. Vos 20-ies kvaratinių metrų salė funkcionuoja kaip mažas kosmosas, pristatantis įvairiausios kultūros ir meno sritys: nuo literatūros iki tapybos, nuo filmo iki teatro, nuo skulptūros iki dainuojamosios poezijos. Visų kūrinių autoriai – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Ši premija teikiama kiekvienais metais, vasario 16-ąją dieną, LR Prezidentūros rūmuose taip įvertinant kultūros ir meno atstovų indėlį į valstybės kūrimą.

Parodą kuravo menotyrininkė Laima Kreivytė. Šios autorės tikslas buvo mažoje ląstelėje parodyti meno ir kultūros įvairovę. Tam, kad nebūtų maišaties buvo išryškintos kelios pagrindinės gijos, jungiančios visus ekspozocijos salėje esančius kūrinius.

Pristatydama ekspoziciją kuratorė Laima Kreivytė sakė, kad „pirmiausia pasirinkta Sigito Gedos poema „Strazdas“ su Petro Repšio iliustracijomis. Sigitas Geda yra vienas svarbiausių lietuvių poetų, kuris lietuvių kalbą ištraukė iš mitologinių gelmių, pakylėjo į aukštą lygmenį. Jo poema „Strazdas“ parašyta 1967 m., kai autorius buvo jaunas, vos 24 metų, tačiau su begaline energija, gaivališkumu.“

Kuriant šią poemą Sigitui Gedai buvo ypatingai svarbus lietuvių poetas, dvasininkas Antanas Strazdas-Strazdelis. Menotyrininkė Laima Kreivytė pažymi, kad „Strazdo asmenybė – netelpanti į jokius rėmus. Jis dvasininkas, poetas, nelojalus caro valdžiai. Taip atsiskleidžia laisvo žmogaus, asmenybės, kūrėjo drama. Pats Sigitas Geda yra sakęs, kad lietuviai neturi nacionalinio epo. Šis projektas – „Strazdo“ poema – buvo Gedos ambicingas paraiška, pamatai tokio epo kūrybai, o Strazdas – herojinė figūra“.

Šis kūrinys buvo pasirinktas ne tik dėl svarbios temos, tačiau ir dėl to, kokį didelį susidomėjimą jis sukėlė ir kitų menininkų, vėliau tapusių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tarpe. Režisierius Jonas Vaitkus sukūrė spektaklį, vėliau filmą „Strazdas – žalias paukštis“, Scenografiją kūrė Dalia Lidija Mataitienė. Vytautas Kernagis įdainavo plokštelę, skirtą poemai „Strazdas“, o šiai plokštelei viršelį kūrė kitas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas – Leonardas Gutauskas. Įvairių sričių meninkų susidomėjimas šia poema parodė jos aktualumą ir galimybę pokalbiui.

Kita svarbi gija, jungianti visus kūrinius „Laisvė kurti“ ekspozicijoje buvo formos klausimas: kaip kūrinys sukurtas? Ne tik ką jis bando „pasakyti“, bet ir kaip tai stengiasi padaryti. Šiam aspektui pasirinkti du Povilo Ričardo Vaitiekūno tapybos darbai. Kaip pažymėjo menotyrininkė Laima Kreivytė „Povilas Ričardas Vaitiekūnas – vienas įdomiausių, didžiausių koloristų lietuvių dailėje. Spalva – sodri, klampi. Vaitiekūnas yra geras pavyzdys lietuvių dailės „modernėjimo“: kai svarbu tampa pati spalva, faktūra. Žiūrėdamas į šiuos kūrinius gali išmokti skonėtis. Visai nieko blogo, kad pamatai šiuos paveikslus kaip tortą. Pozityvia prasme, tai – maistas akims.. Dailininkas sąmoningai nekuria iliuzijos, kad paveiksle pamatysite tikrovę. Kitas nacionalinės premijos laureatas menotyrininkas, poetas Alfonsas Andriuškevičius parašė tekstą apie Vaitiekūną „Geri abu teptuko galai““. Šis tekstas apibūdina autoriaus išmonę ir talentą. „Kalbant su mokiniais galima paskatinti kūrybiškumą – jei įsijauti į kokį darbą, labai įkvėptai viską darai ir tradicinės priemonės gali būti panaudotas netradiciškai. Paveiksluose matosi teptuko šėrių brūžinimai, bet kažkurioje vietoje, kai reikia kitokios faktūros – apsiverti teptuką ir nupaišai kitaip“.

Ekspozicijoje galima pamatyti, išgirsti, paskaityti puikius nacionalinių premijų laureatų kūrinius, kurie visų pirma apčiuopia pokalbį tarp skirtingų asmenybių ir meno krypčių, taip pat pastebėti kultūros, gamtos, istorijos ir mitų daugiabalsiškumą, kuris skleidžiasi mene ir kultūroje bei permąstyti meno svarbą kiekvienos valstybės judėjimui į priekį.

Vienas svarbiausių parodos motyvų, anot kuratorės Laimos Kreivytės: „Žmogaus, sparnuoto žmogaus noras išsiveržti. Nelaisvi žmonės negalėjo sukurti laisvos valstybės. Savotiškai Sigito Gedos „Strazdas“ buvo dainuojančios revoliucijos pranašas. Visa tai atėjo iš kultūros žmonių“.

 

Lietuvos šimtmečiui skirtoje parodoje - unikalūs eksponatai

Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje įkurtame Valstybės pažinimo centre šimtmečio proga duris atvėrė unikali paroda – seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Pasitelkdama šiuolaikines technologijas ir netikėtus eksponatus, profesionali kūrėjų komanda pristato netradicinį šimtmečio pasakojimą.

Tarpukariu – netikėtas išradimų bumas

Parodoje pristatomos savo laiką pralenkusios idėjos nustebins ne tik drąsiais užmojais, bet ir humoro doze. Tarpukariu stebint, kaip Vakarus į priekį stumia nauji išradimai, Lietuvoje suprasta, kad jų reikia ir čia: imta skatinti išradimų kūrimą bei registravimą. „Labiausiai šypseną kelia savojo Edisono paieškos. Užregistruota daugybė keisčiausių išradimų – nuo apvalios skylės veidrodyje su mylimo žmogaus nuotrauka iki greitaeigių čiūžių“, – prasitaria parodos kuratorė Rosita Garškaitė.

Tarpukariu užgimusi išradėjų karta pasiūlė daugybę modernių sprendimų. Šalies inžineriai, mokytojai, mechanikai registravo netikėčiausius išradimus. Tarp spaudoje aprašomų naujovių – kauniečio šaltkalvio požeminis tankas, „vaterklozetas“, kuriam nereikia vandentiekio, bet kur pakilti ir nusileisti galintis lėktuvas ir kiti stebinantys įrenginiai.

Specialiai parodai atkurta istorija

Siekiant įvairiapusiškai pristatyti šią išradimų bangą, specialiai parodai sukurtas greitaeigių čiūžių modelis. Prieš devyniasdešimt metų mechaniko iš Šiaulių pasiūlyta batų su ratukais idėja tarpukariu taip ir nebuvo įgyvendinta: iki mūsų dienų išliko tik trumpas šios vizijos aprašymas laikraštyje. Juo remdamasis skulptorius Robertas Ožalinskas negailėdamas įgūdžių ir fantazijos sukūrė tarpukariu išrastas riedučių pirmtakes.

„Aš, kaip skulptorius, turiu savo viziją: galbūt elektrikas ar mechanikas būtų padaręs kitaip, bet šiuo atveju man svarbiausias dalykas – vizualinė išraiška”, – apie gamybos procesą pasakojo Dauguose gyvenantis ir kuriantis R. Ožalinskas. Atkurdamas pagrindinius čiūžių elementus – ratukus ir perdavimo mechanizmą – skulptorius siekė užtikrinti jų autentiškumą, galvoti, kaip tarpukario mechanikas ir naudoti tokias medžiagas, kurios tuo metu galėjo būti panaudotos. „Norėjau, jog kiekvienas priėjęs matytų – kurta tikrai ne šiandien, o tarpukariu“, – teigė kūrėjas.

Įkvėpimas dabarčiai ir ateičiai

Paklaustas, kodėl ėmėsi šio nemažai pastangų pareikalavusio darbo, R. Ožalinskas pasakojo, kad pagrindine paskata tapo Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimas. Dauguose kultūros klubui „Kitaip“ vadovaujantis kūrėjas pasakojo pasigendantis iš visuomenės kylančių iniciatyvų tiek minėti svarbią Lietuvos istorijos datą, tiek aktyviau įsitraukti į bendrosios gerovės kūrimą. Pats skatindamas įvairias visuomenines iniciatyvas, R. Ožalinskas sako, kad jo realizuota tarpukario vizija – greitaeigės čiūžės – yra pozityvus pavyzdys: „Žmogus, kuris kūrė čiūžes, tikėjo šia idėja, tačiau jos išpildyti neleido galimybės ir istorinės aplinkybės: šiandien viskas truputį kitaip.“

Suplanuokite apsilankymą jau dabar! Rekomenduojama registracija į parodą čia

Kelionė tau

Su Lietuva, jos gamta, istorija, kultūra, žmonėmis galite susipažinti keliaudami. Valstybės pažinimo centras dalinasi devyniais maršrutais iš ekspozicijos, kuriuos parengė įvairios kultūros įstaigos, iniciatyvos ar kelionių po Lietuvą entuziastai. Atsisiųskite žemėlapius ir leiskitės į kelią!

Senovės lietuvių kunigaikščių pėdsakais

Nuo Spėros ežero Širvintų rajone iki Maišiagalos piliakalnio Vilniaus rajone. Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius kviečia į paslaptingą kelionę kunigaikščių pėdsakais.

Susipažinsite su Rytų Lietuvos kultūros pilkapiais, kuriuose bemaž tūkstantį metų buvo laidojami mirusieji. Nuostabiais reginiais apdovanos Gudulinės šventvietė Kukaveitis, kurioje XIV a. buvo iškilmingai sudeginti Algirdo palaikai. Tai vienintelė senovės lietuvių kunigaikščio laidotuves menanti vieta.

Atsisiųsti maršrutą

Totoriai „Tvano“ metu

Kas bendro tarp Keturiasdešimties Totorių kaimo, Vilniaus Aukštutinės pilies bokšto, Lukiškių aikštės, Žaliojo tilto, Kauno pilies, Kėdainių senamiesčio ir Trakų pusiasalio? Šiose vietose XVII a., kuris dėl Rusijos ir Švedijos antpuolių vadinamas „Tvanu“, lankėsi Abiejų Tautų Respubliką ištikimai gynę totoriai.

Viešoji įstaiga „Paveldo projektai“ ragina atkreipti dėmesį į šią, vieną ilgiausiai Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų. Totoriai per šimtmečius išlaikė savo tradicijas, buvo ištikimi LDK gyventojai. Jie su pasididžiavimu vykdė savo prievoles valdovams, todėl tapo ypatingu skirtingų kultūrų sugyvenimo pavyzdžiu. Susivieniję prieš didžiausias negandas, jie stojo ginti krašto, nepaisydami pavojaus gyvybei ir šeimai.

Atsisiųsti maršrutą

Pagramančio karalystė

Tarp Šilalės ir Tauragės besidriekiančio Pagramančio regioninio parko direkcija rekomenduoja išbandyti dviračių bei automobilių trasą svarbiausioms vietos vertybėms atrasti.

Pasirinkęs rekomenduojamą maršrutą, gali susipažinti su Pagramančio bažnytkaimio centrinės dalies urbanistika, kultūros paveldo vertybėmis, unikalia Jūros ir Akmenos upių slėnių sandara: šlaitais, atodangomis, rėvomis, parko piliakalniais, Lylavos upeliu, Tamošaičių akmeniu, Genių, Gudlaukio ąžuolais.

Trukmė: 5 val. Maršruto ilgis: 35 kilometrai.

Atsisiųsti maršrutą

Juros periodo parkas Papilėje

Geologas Simonas Saarmann rekomenduoja patyrinėti Šiaurės Lietuvą. Papílė ir jos apylinkės Lietuvoje turi išskirtinę reikšmę: Ventõs upės atodangose mokslininkai rado juros periodo (mezozojaus eros) uolienų, kuriose gausu fosilijų. Dabar jos paskelbtos geologiniais paminklais ir yra svarbiausi Ventõs regioninio parko gamtos objektai, turintys pasaulinę reikšmę.

Fosilijos – tai išlikusios (suakmenėjusios) kadaise gyvenusių gyvų organizmų liekanos ar veiklos žymės. Dėl evoliucijos negrįžtamumo jos vertinamos kaip žemės sluoksnių amžiaus rodikliai. Fosilijų galima gausiai prisirinkti Papilės miestelio apylinkėse – Šaltiškių molio karjere.  

Atsisiųsti maršrutą

Žydų paveldo ženklai Kėdainiuose

Kėdainių krašto muziejus siūlo susipažinti su Lietuvos žydų istorija bei papročiais Kėdainiuose.

Čia jie gyveno nuo XVII a. iki 1941 m. Mieste yra gana nemažai išlikusių jų paveldo ženklų: trys sinagogos, gyvenamieji namai, žydiški simboliai ant pastatų, paminklinės lentos ir meninės kompozicijos, kapinės bei masinių žudynių vieta Daukšių kaime.  

Trukmė: 2-3 val.

Atsisiųsti maršrutą

Tarpukario modernizmas Šiauliuose

Viešoji įstaiga „Architektūros fondas“ rekomenduoja apžvelgti Šiaulių miesto tarpukario architektūros panoramą. Per XX a. karus dukart sugriauto ir vėl atstatyto miesto centre šiandien ryškūs ir tarpukario modernizmo stiliaus pėdsakai. Į ekskursijos maršrutą įtraukti ne tik įdomiausi gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai, bet ir tarpukario laikotarpiu susiformavusios viešosios miesto erdvės.

Ekskursijos metu galite susipažinti su Šiauliuose miesto inžinieriais dirbusių Karolio Reisono ir Vlado Bitės darbais, taip pat architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Eriko Mendelsono bei kitų žymių architektūros meistrų projektuotais pastatais.

Trukmė: 4-5val.

Atsisiųsti maršrutą

Daugiau „Architektūros fondo“ kelionių

Kalbančios Vilniaus skulptūros

Modernaus meno centras kviečia atrasti 15 kalbančių skulptūrų Vilniaus centre.

Ieškokite lentelių prie skulptūrų, nuskenuokite kodą ir Jums paskambins legendinis JAV muzikantas Frankas Zappa, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, su prancūzišku akcentu kalbantis rašytojas Romainas Gary.

Atsisiųsti žemėlapį bei instrukcijas

Vladislovo Sirokomlės keliais

„...jeigu kilnus jausmas nesieja žmogaus su gimtosiomis vietomis, reikia keliauti“, – rašė garsiausias XIX a. Vilnijos krašto poetas, dramaturgas, publicistas Vladislavas Sirokomlė (tikr. Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz).

Išsiruošti į kelionę jo keliais rekomenduoja Bareikiškėse įsikūręs rašytojo vardo muziejus. Kelionė per Nemėžį link Medininkų, aprašyta paties V. Sirokomlės, šiandien suteikia galimybę pamatyti netoli Vilniaus mažiausiai žmogaus paliestą kraštovaizdį. Tai ir poilsio būdas, ir savojo krašto pažinimas.

Maršruto ilgis: 66 kilometrai.

Atsisiųsti maršrutą

Algimanto apygardos partizanų kovų takais

Pasiryžę 12,5 km ilgio pažintiniam maršrutui Šimonių girioje (Anykščių raj.) aplankys svarbias Algimanto apygardos partizanų kovų vietas: buvusias slėptuves (bunkerius), vadavietes, partizanų kapines. Nederėtų praleisti ir Butkiškio kaime stūksojusios Jovaišų šeimos sodybos, kurioje buvo įkurta Algimanto apygardos, vėliau – Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vadavietė. Iš jos vadovauta visam pasipriešinimo judėjimui Aukštaitijoje.

Išsiruošti į kelionę kviečia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Jų puslapyje esančią išsamią informaciją apie maršruto objektus galima pasiekti skanuojant QR kodus pažintinio tako informaciniuose stenduose. 

Atsisiųsti maršrutą

Šimtmečio maršrutas

Šiame atkurtos Lietuvos šimtmečio maršrute - ne tik 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 tik Tau prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales ir valdžią reikšminguoju 1918-1923 m. laikotarpiu nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų. Raginame - keliauk!

Daugiau informacijos 

„100 metų – 100 miestų“

Iniciatyvos metu lietuviški lobiai yra slepiami 100 įvairių pasaulio miestų: Vilniuje, Romoje, Los Andžele, Seule, Dakare ir dar 95-iose pačiose netikėčiausiose pasaulio vietose.

Kiekvienas šios iniciatyvos metu aplankytas miestas yra įrodymas, kad Lietuvos nepriklausomybė yra šansas augti, keliauti, tobulėti bei taip kurti valstybę. Na, o žmonės, suradę paslėptus lobius, turės galimybę pasipuošti lietuviška atributika, sužinoti įdomių faktų apie Lietuvą bei pasijusti tikrais lobių medžiotojais! Akcija atvira kiekvienam. Lobį radę laimingieji taip patdalyvaus konkurse, kurio metu turės šansą metų pabaigojeaplankyti Lietuvą ir taip kartu švęsti 100-ąjį jubiliejų!

Daugiau informacijos

Popiežiaus dovana – Valstybės pažinimo centre

Nuo lapkričio 2-osios dienos Valstybės pažinimo centre eksponuojama Popiežiaus Pranciškaus dovana Lietuvai, kurią Šventasis Tėvas įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei istorinio vizito Lietuvoje metu 2018-ųjų metų rugsėjo 22-23 d. Popiežiaus Pranciškaus dovana – mozaikos, esančios Vatikane, šv. Petro Bazilikoje, kopija. Originali mozaika datuojama IX-uoju amžiumi, puošia šv. Petro kapą po Popiežiaus altoriumi.

Paveiksle vaizduojamas Jėsus Kristus – mokytojas. Rankose jis laiko evangeliją, kurioje atsiveria žodžiai „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14:6) bei „Kas tiki mane – nors ir numirtų, bus gyvas.“ (Jn 11:25). Prie šio kūrinio Vatikano mozaikos studija dirbo kovo-birželio mėnesiais, naudodama tradicinę mozaikos kūrimo techniką. Paveikslo plotis – 40 cm, o aukštis – 50 cm.

Vykstant valstybės vadovo vizitams į užsienio šalį ar priimant užsienio svečius Lietuvoje, vienas iš būdų išreikšti pagarbą ir sustiprinti vadovų tarpusavio ryšį yra apsikeitimas oficialiomis dovanomis. Tai senųjų civilizacijų laikus siekianti diplomatinė tradicija, kuri padeda šalių vadovams parodyti abipusius jausmus ir kartu pristatyti savo šalį. Oficialios dovanos gali būti pačios įvairiausios – nuo knygų ir liaudies menininkų darbų iki brangakmenių ar aukso papuošalų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Šventajam Tėvui jo vizito metu kaip dovaną įteikė Lietuvos nepriklausomybės simbolį – Laisvės varpą ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.

Dovaną Valstybės pažinimo centre galima rasti ekspozicijoje „Laisvė bendradarbiauti“, kurioje pristatomos iš įvairiausių gautos dovanos taip simboliškai įprasminant vieną svarbiausių valstybės veikimo garantų – tarptautinį pripažinimą. 

 

#100-mečio kelionė. Lapkritis

Pirmasis demokratiškai išrinktas Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas yra pasakęs, kad būtent džinsai ir rokas sugriovė sovietų imperiją. Laikais, kai ginkluotas pasipriešinimas nebuvo tinkamas būdas kovoti su priespauda, Lietuvos žmonės ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima kovoti taikiai.

Liuksemburgo radijas, rokas, džinsai, ilgi plaukai ir daugybę kartų perrašytos nelegalios muzikos plokštelės, draudžiama literatūra ir Maironio eilės, kurias skaitant kraujas tarsi užvirdavo – visa tai buvo rimtesnio pasipriešinimo pradžia (Julius Sasnauskas).

Kas gali būti stipresnio už patriotiška ugnimi degančią širdį ir lietuvišką dainą lūpose? Roko maršai padėjo suburti pačius įvairiausius žmones: rokerius ir pankus, metalistus ir hipius, jaunas šeimas ir senolius. Roko maršai, kuriuose buvo dainuojamos lietuviškos dainos, giedamas Lietuvos himnas ir mojuojama Lietuvos vėliava, reiškė daug tiek jaunam, tiek senam.

Užduotis. Išsirinkite ir atsiųskite savo mėgstamiausios dainos, kuri buvo atliekama roko maršų metu, įrašą. Iššūkio rezultatus siųskite mums 100meciokelione@prezidentas.lt arba socialiniuose tinkluose žymėkite grotažyme #100mečiokelionė. Didžiausio palaikymo Facebook balsavimo metu sulaukusiai komandai atiteks specialios dovanos!

Žaidimo Misija 2018: #100-mečio kelionė taisyklės.

Diskusija: Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?

Valstybės pažinimo centre vykusios diskusijos „Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?“ metu buvo pristatyti VU TSPMI tyrėjų įgyvendinto projekto „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę“ rezultatai ir rekomendacijos. Kviečiame klausytis doc. L. Gudžinsko, prof. V. Nakrošio, dokt. R. Bakučio, A. Bilotaitės bei G. Palucko pasisakymų. 

Daugiau