Naujienos

„Elektroninės sutartinės“ – muzikinio ritmo performansas

Menų fabrikas „LOFTAS“ kartu su Valstybės pažinimo centru kviečia į unikalų reginį – muzikinio ritmo performansą, kurio metu gerai atpažįstami senoviniai lietuvių liaudies instrumentai ir naujos technologijos nustebina netikėta tarpusavio sinteze. Peformansas vyks Valstybės pažinimo centro parodoje „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. 

Šimtmečiui skirto projekto iniciatoriai – muzikantas, grupės „Skamp“ narys Viktoras Diavara, skulptorius Mindaugas Tendziagolskis ir audiovizualinio meno kūrėjas Vaclovas Nevčesauskas, kurie atskleis naujas verpimo ratelių panaudojimo galimybes.

Pasitelkus naująsias technologijas verpimo rateliai susisies su kompiuterių programa ir bus čia pat sukuriami muzikos garsai, kurie sukurs neeilinę muzikinę patirtį, įtraukiančią į užburiančią kelionę laiku.

Prie projekto prisidės ir ypatingieji vakaro svečiai – multiinstrumentalistas Saulius Petreikis bei perkusininkas Gediminas Mačiulis.

Po performanso gruodžio 16-ąją dieną ekspozicijaą galėsite pamatyti gruodžio 17-24 dienomis, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje

Šeimos sekmadienis | Mūsų šeimos kalendorius

Artėja pačios gražiausios metų šventės ir, žinoma, Naujieji metai. Kiekvienam svarbu susiplanuoti ateitį, o kur kas smagiau tai daryti kartu su šeima ir turėti omenyje valstybės kontekstą! Kokie svarbiausi įvykiai kitais metais laukia Jūsų šeimos ir visos valstybės? 

Apsilankę šimtmečio parodoje „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ ir sužinoję apie ką buvo svajojama praeityje, kursime iliustruotą 2019 m. kalendorių, kuriame žymėsime ne tik kiekvienos šeimos svarbiausius įvykius, bet ir mūsų valstybės įsimintinas datas. Kalendorius padės suplanuoti, prisiminti ir svarbiausia pasidalinti atsakomybe, kas, kada ir ką turi padaryti, kur nueiti, nuvažiuoti ir ką aplankyti. O gal prisiminti, kad būtina aplankyti, paskambinti ar išsiųsti sveikinimą patiems svarbiausiems žmonėms. Jame atras vietą įdomiausios jūsų mintys, beliks tik žvilgtelti į kalendorių ir numatyti darbai virs įgyvendintais.

Kiekvienas kalendoriaus lapas bus dekoruojamas naudojant nuotraukas, piešinius, auksavimo techniką, džiovintus lapus, nėrinių juosteles, laikraščių skiautėmis ir pan.

Edukacinį užsiėmimą ves Valstybės pažinimo centro edukatoriai.

REGISTRACIJA

#100-MEČIO KELIONĖ. GRUODIS

Sovietinės priespaudos metais Lietuvoje meno kūrinių (knygų, fotografijų, spektaklių) perteikiama mintis įgijo ypatingą prasmę. Santvarką kritikuojančios užuominos, slapti nepriklausomybės simboliai, dviprasmiškos citatos suburdavo mases žmonių į teatrus, bibliotekas, galerijas.

Lietuviškas kinas tapo viena priemonių, kuriomis menininkai poetine kalba gebėjo pažadinti laisvės ilgesį. Legendinių režisierių Vytauto Žalakevičiaus, Almanto Grikevičiaus, Arūno Žebriūno, Raimondo Vabalo filmų personažų monologai, gilios prasmės įkvėpė ne vieną lietuvį nepamiršti savo šaknų ir užgniaužtos valstybės.

Užduotis. Pasidomėkite LRT mediatekoje ar Lietuvos Kino fonde prieinamais senais lietuviškais vaidybiniais filmais. Kuris iš filmų jums paliko didžiausią įspūdį? Suorganizuokite filmo peržiūrą ir pasidalinkite jos akimirkomis! Iššūkio rezultatus siųskite mums 100meciokelione@prezidentas.lt arba socialiniuose tinkluose žymėkite grotažyme #100mečiokelionė. Didžiausio palaikymo Facebook balsavimo metu sulaukusiai komandai atiteks specialios dovanos!

Žaidimo Misija 2018: #100-mečio kelionė taisyklės.

Paskutinė galimybė pamatyti ekspoziciją „Laisvė kurti“

Daugiau nei dvejus metus Valstybės pažinimo centro ekspozicijoje buvusi „Laisvė kurti“ gruodžio mėnesio pradžioje užsidarys atsinaujimui. Paskutinės lapkričio mėnesio savaitės – puiki galimybė dar kartą apžiūrėti arba iš naujo pamatyti (netgi jau buvus) šią parodą.

2016-ųjų metų kovo 10-ąją dieną atsidarius Valstybės pažinimo centrui integralia jo dalimi tapo ir maža ekspozicijos erdvė „Laisvė kurti“, įsikūrusi II-ajame aukšte. Vos 20-ies kvaratinių metrų salė funkcionuoja kaip mažas kosmosas, pristatantis įvairiausios kultūros ir meno sritys: nuo literatūros iki tapybos, nuo filmo iki teatro, nuo skulptūros iki dainuojamosios poezijos. Visų kūrinių autoriai – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Ši premija teikiama kiekvienais metais, vasario 16-ąją dieną, LR Prezidentūros rūmuose taip įvertinant kultūros ir meno atstovų indėlį į valstybės kūrimą.

Parodą kuravo menotyrininkė Laima Kreivytė. Šios autorės tikslas buvo mažoje ląstelėje parodyti meno ir kultūros įvairovę. Tam, kad nebūtų maišaties buvo išryškintos kelios pagrindinės gijos, jungiančios visus ekspozocijos salėje esančius kūrinius.

Pristatydama ekspoziciją kuratorė Laima Kreivytė sakė, kad „pirmiausia pasirinkta Sigito Gedos poema „Strazdas“ su Petro Repšio iliustracijomis. Sigitas Geda yra vienas svarbiausių lietuvių poetų, kuris lietuvių kalbą ištraukė iš mitologinių gelmių, pakylėjo į aukštą lygmenį. Jo poema „Strazdas“ parašyta 1967 m., kai autorius buvo jaunas, vos 24 metų, tačiau su begaline energija, gaivališkumu.“

Kuriant šią poemą Sigitui Gedai buvo ypatingai svarbus lietuvių poetas, dvasininkas Antanas Strazdas-Strazdelis. Menotyrininkė Laima Kreivytė pažymi, kad „Strazdo asmenybė – netelpanti į jokius rėmus. Jis dvasininkas, poetas, nelojalus caro valdžiai. Taip atsiskleidžia laisvo žmogaus, asmenybės, kūrėjo drama. Pats Sigitas Geda yra sakęs, kad lietuviai neturi nacionalinio epo. Šis projektas – „Strazdo“ poema – buvo Gedos ambicingas paraiška, pamatai tokio epo kūrybai, o Strazdas – herojinė figūra“.

Šis kūrinys buvo pasirinktas ne tik dėl svarbios temos, tačiau ir dėl to, kokį didelį susidomėjimą jis sukėlė ir kitų menininkų, vėliau tapusių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tarpe. Režisierius Jonas Vaitkus sukūrė spektaklį, vėliau filmą „Strazdas – žalias paukštis“, Scenografiją kūrė Dalia Lidija Mataitienė. Vytautas Kernagis įdainavo plokštelę, skirtą poemai „Strazdas“, o šiai plokštelei viršelį kūrė kitas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas – Leonardas Gutauskas. Įvairių sričių meninkų susidomėjimas šia poema parodė jos aktualumą ir galimybę pokalbiui.

Kita svarbi gija, jungianti visus kūrinius „Laisvė kurti“ ekspozicijoje buvo formos klausimas: kaip kūrinys sukurtas? Ne tik ką jis bando „pasakyti“, bet ir kaip tai stengiasi padaryti. Šiam aspektui pasirinkti du Povilo Ričardo Vaitiekūno tapybos darbai. Kaip pažymėjo menotyrininkė Laima Kreivytė „Povilas Ričardas Vaitiekūnas – vienas įdomiausių, didžiausių koloristų lietuvių dailėje. Spalva – sodri, klampi. Vaitiekūnas yra geras pavyzdys lietuvių dailės „modernėjimo“: kai svarbu tampa pati spalva, faktūra. Žiūrėdamas į šiuos kūrinius gali išmokti skonėtis. Visai nieko blogo, kad pamatai šiuos paveikslus kaip tortą. Pozityvia prasme, tai – maistas akims.. Dailininkas sąmoningai nekuria iliuzijos, kad paveiksle pamatysite tikrovę. Kitas nacionalinės premijos laureatas menotyrininkas, poetas Alfonsas Andriuškevičius parašė tekstą apie Vaitiekūną „Geri abu teptuko galai““. Šis tekstas apibūdina autoriaus išmonę ir talentą. „Kalbant su mokiniais galima paskatinti kūrybiškumą – jei įsijauti į kokį darbą, labai įkvėptai viską darai ir tradicinės priemonės gali būti panaudotas netradiciškai. Paveiksluose matosi teptuko šėrių brūžinimai, bet kažkurioje vietoje, kai reikia kitokios faktūros – apsiverti teptuką ir nupaišai kitaip“.

Ekspozicijoje galima pamatyti, išgirsti, paskaityti puikius nacionalinių premijų laureatų kūrinius, kurie visų pirma apčiuopia pokalbį tarp skirtingų asmenybių ir meno krypčių, taip pat pastebėti kultūros, gamtos, istorijos ir mitų daugiabalsiškumą, kuris skleidžiasi mene ir kultūroje bei permąstyti meno svarbą kiekvienos valstybės judėjimui į priekį.

Vienas svarbiausių parodos motyvų, anot kuratorės Laimos Kreivytės: „Žmogaus, sparnuoto žmogaus noras išsiveržti. Nelaisvi žmonės negalėjo sukurti laisvos valstybės. Savotiškai Sigito Gedos „Strazdas“ buvo dainuojančios revoliucijos pranašas. Visa tai atėjo iš kultūros žmonių“.

 

Lietuvos šimtmečiui skirtoje parodoje - unikalūs eksponatai

Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje įkurtame Valstybės pažinimo centre šimtmečio proga duris atvėrė unikali paroda – seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Pasitelkdama šiuolaikines technologijas ir netikėtus eksponatus, profesionali kūrėjų komanda pristato netradicinį šimtmečio pasakojimą.

Tarpukariu – netikėtas išradimų bumas

Parodoje pristatomos savo laiką pralenkusios idėjos nustebins ne tik drąsiais užmojais, bet ir humoro doze. Tarpukariu stebint, kaip Vakarus į priekį stumia nauji išradimai, Lietuvoje suprasta, kad jų reikia ir čia: imta skatinti išradimų kūrimą bei registravimą. „Labiausiai šypseną kelia savojo Edisono paieškos. Užregistruota daugybė keisčiausių išradimų – nuo apvalios skylės veidrodyje su mylimo žmogaus nuotrauka iki greitaeigių čiūžių“, – prasitaria parodos kuratorė Rosita Garškaitė.

Tarpukariu užgimusi išradėjų karta pasiūlė daugybę modernių sprendimų. Šalies inžineriai, mokytojai, mechanikai registravo netikėčiausius išradimus. Tarp spaudoje aprašomų naujovių – kauniečio šaltkalvio požeminis tankas, „vaterklozetas“, kuriam nereikia vandentiekio, bet kur pakilti ir nusileisti galintis lėktuvas ir kiti stebinantys įrenginiai.

Specialiai parodai atkurta istorija

Siekiant įvairiapusiškai pristatyti šią išradimų bangą, specialiai parodai sukurtas greitaeigių čiūžių modelis. Prieš devyniasdešimt metų mechaniko iš Šiaulių pasiūlyta batų su ratukais idėja tarpukariu taip ir nebuvo įgyvendinta: iki mūsų dienų išliko tik trumpas šios vizijos aprašymas laikraštyje. Juo remdamasis skulptorius Robertas Ožalinskas negailėdamas įgūdžių ir fantazijos sukūrė tarpukariu išrastas riedučių pirmtakes.

„Aš, kaip skulptorius, turiu savo viziją: galbūt elektrikas ar mechanikas būtų padaręs kitaip, bet šiuo atveju man svarbiausias dalykas – vizualinė išraiška”, – apie gamybos procesą pasakojo Dauguose gyvenantis ir kuriantis R. Ožalinskas. Atkurdamas pagrindinius čiūžių elementus – ratukus ir perdavimo mechanizmą – skulptorius siekė užtikrinti jų autentiškumą, galvoti, kaip tarpukario mechanikas ir naudoti tokias medžiagas, kurios tuo metu galėjo būti panaudotos. „Norėjau, jog kiekvienas priėjęs matytų – kurta tikrai ne šiandien, o tarpukariu“, – teigė kūrėjas.

Įkvėpimas dabarčiai ir ateičiai

Paklaustas, kodėl ėmėsi šio nemažai pastangų pareikalavusio darbo, R. Ožalinskas pasakojo, kad pagrindine paskata tapo Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimas. Dauguose kultūros klubui „Kitaip“ vadovaujantis kūrėjas pasakojo pasigendantis iš visuomenės kylančių iniciatyvų tiek minėti svarbią Lietuvos istorijos datą, tiek aktyviau įsitraukti į bendrosios gerovės kūrimą. Pats skatindamas įvairias visuomenines iniciatyvas, R. Ožalinskas sako, kad jo realizuota tarpukario vizija – greitaeigės čiūžės – yra pozityvus pavyzdys: „Žmogus, kuris kūrė čiūžes, tikėjo šia idėja, tačiau jos išpildyti neleido galimybės ir istorinės aplinkybės: šiandien viskas truputį kitaip.“

Suplanuokite apsilankymą jau dabar! Rekomenduojama registracija į parodą čia

Diskusija: Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?

Valstybės pažinimo centre vykusios diskusijos „Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?“ metu buvo pristatyti VU TSPMI tyrėjų įgyvendinto projekto „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę“ rezultatai ir rekomendacijos. Kviečiame klausytis doc. L. Gudžinsko, prof. V. Nakrošio, dokt. R. Bakučio, A. Bilotaitės bei G. Palucko pasisakymų. 

Daugiau