Naujienos

Valstybės diena visai šeimai

Liepos 6-ąją, Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, švęskime drauge! Dalintis džiaugsmu ir šventine nuotaika bei minėti Valstybės dieną šiemet ypatingai kviečiame šeimas. Su tėvais, seneliais, sesėmis ir broliais ar ilgą laiką nematytomis giminėmis pasinerkite į interaktyvų ir kūrybišką valstybės pažinimą.

11 val. 30 min., 13 val., 14 val. 30 min. ir 16 val. // Specialūs parodos „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ seansai. 45 min. trunkančio apsilankymo metu, pasitelkiant moderniausias šiuolaikines technologijas, parodoje pristatomos netikėtos ir drąsios tarpukario, sovietmečio ir šiandieninės Lietuvos vizionierių idėjos. Norint užsitikrinti vietą parodos seanse ar renginyje, rekomenduojama išankstinė registracija.

13 val. // Į Valstybės pažinimo centrą grįžta pasiilgti Teatriuko aktoriai bei spektaklis „Žalia gyva“! Žalia gyva – senas vaikų žaidimas. Jį Vilniuje ir apylinkėse žaidė pokario vaikai – bet kuriuo momentu vaikas galėjo ištarti „žalia gyva“ ir draugas turėjo parodyti prie savo kūno glaudžiamą žalią, gyvą lapą ar gėlės žiedą. Žiemą tai buvo nelengva užduotis! Pasitelkusi nuotraukas, literatūrinę medžiagą (G. Mareckaitės prisiminimų knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“), gyvus prisiminimus spektaklio kūrybinė grupė sudėliojo originalų scenarijų, kurio veikėjai – įvairių tautybių ir laikotarpių mažieji Vilniaus gyventojai. Kūrybą, prisiminimus, gerą nuotaiką ir Lietuvos bei kiekvieno mūsų istoriją jungiantis pasirodymas – liepos 6 d., 13 val. Išankstinė registracija.

Valstybės dieną lankytojų lauksime nuo 11 iki 18 val. Išankstinė registracija norint aplankyti nuolatinę Valstybės pažinimo centro ekspoziciją – nereikalinga, visi renginiai – nemokami.

#100-mečio kelionė. Liepa

Stiprėjant Lietuvos valstybei, atsirado poreikis oro transportu vežioti keleivius, siuntas ir paštą. Jau 1922 m. Kaune pradėjo leistis pirmieji keleiviniai lėktuvai: RSFRS ir Vokietijos oro bendrovės „Deruluft“ orlaiviai.

Vis dėlto, ne ką mažiau įdomūs ir lietuvių inžinierių laimėjimai: nepriklausomybės pradžioje į dangų kilo Jurgio Dobkevičiaus sukurti lėktuvai „Dobi-I“, „Dobi-II“ ir „Dobi-III“, o Antano Gustaičio suprojektuoti lėktuvai „ANBO“ buvo vertinami visoje Europoje. 1927 m. grupė šviesuolių įsteigė pirmąjį Lietuvos aeroklubą – buvo pabrėžiama karo ir civilinės aviacijos reikšmė, įtvirtinant Lietuvos valstybingumą. Aukščiausiu lietuvių įsitraukimo į aviaciją pasiekimu laikytinas 1933 m. Dariaus ir Girėno skrydis per Atlanto vandenyną.

Užduotis. Pasidomėkite aviacijos istorija Lietuvoje ir pasidalinkite įdomiausiu atrastu faktu. Tarpukariu Lietuva garsėjo aviacijos laimėjimais – Antano Gustaičio kurtų lėktuvų manevringumu žavėjosi viso aviacijos pasaulio atstovai. Karo muziejuje saugomas vienvietis „ANBO-I“, Lietuvos aviacijos muziejuje dar 1982 metais atkurta veikianti „Lituanica“, o prie Prienų įsikūrusiame Pociūnų aerodrome aviacijos švenčių metu pakyla atkurtas lėktuvas „ANBO-II. Vienas, du, trys, pasiruošę? Kylam! Iššūkio rezultatus siųskite mums 100meciokelione@prezidentas.lt arba socialiniuose tinkluose žymėkite grotažyme #100mečiokelionė. Didžiausio palaikymo Facebook balsavimo metu sulaukusiai komandai atiteks specialus edukacinis užsiėmimas Lietuvos aviacijos muziejuje.

Žaidimo Misija 2018: #100-mečio kelionė taisyklės.

Kultūros naktis I Naktis pažinimui

Birželio 15-ąją, Kultūros naktį, kviečiame pasinerti į unikalų šimtmečio patyrimą! Iki pat vidurnakčio užsukę į Valstybės pažinimo centrą turėsite išskirtinę galimybę patirti 100 metų per 45 minutes: kas valandą nuo 18 val. vyks specialios Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti skirtos parodos „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ seansai.

Parodos turinį kūrusiems profesionaliems istorikams ši paroda – ambicingiausių ir labiausiai netikėtų idėjų paieškų rezultatas. Jie atrado eksliuzyvinius, savo laiką pralenkusius išradingųjų vizionierių užmojus, kuriems nestigo ir gero humoro jausmo. Pasak parodos kuratorės Rositos Garškaitės „neabejotinai daugiausia šypsenų sukelia tarpukariu vykusios lietuviškojo Edisono paieškos, o tuo pačiu išradimų registravimo bumas iliustruoja ir parodos siekį parodyti, apie ką fantazavo, svajojo, ko troško mūsų piliečiai“. Žinoma, istorinė valstybės atkūrimo drama pasivyti, išlikti ir būti savimi virsdavo ne tik įgyvendintomis vizijomis, tačiau būtent drąsios idėjos intriguos ir įkvėps parodos lankytojus.

Centro vizitine kortele tapusios planšetės – tik dalis šiame projekte naudojamų inovatyvių technologijų. Didelės, ant sienų projektuojamos vizualizacijos, paveikūs garso takeliai sukurs skirtingų laikotarpių nuotaiką, žadins vaizduotę. Lankytojai patirs tarpukario lūkesčius, karo nuožmumą, sovietmečio nuobodulį, sąjūdžio pakilumą.

Dėmesio! Norint dalyvauti parodos seanse, reikalinga išankstinė registracija, užpildant šią formą.

Birželio 15 d. LR Prezidento rūmų parkas ir Valstybės pažinimo centras bus atviri nuo 11 iki 24 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 23 val.). Norint apžiūrėti nuolatinę Valstybės pažinimo centro ekspoziciją, išankstinė registracija – nereikalinga.

Sąjūdžiui 30. Žmonės, atnešę laisvę

1988 m. rugpjūtį Lietuva buvo okupuota jau 49 metus: 1939 m. pasirašytu Molotovo–Ribentropo paktu ir jo slaptaisiais protokolais padalinta Rytų Europa, o Lietuva priskirta Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Rugpjūčio 23 d. šimtai tūkstančių Vingio parke susirinkusių žmonių siekė parodyti nesutinkantys su tokia istorijos tėkme. Tačiau kelias nepriklausomybės link prasidėjo anksčiau, tų pačių metų birželio 3 d., kai vienas Sąjūdžio iniciatorių, Artūras Skučas, pakilęs į Mokslų akademijos salės tribūną, išreiškė daugelio ten susirinkusiųjų bendrą norą – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimą.

Kodėl Sąjūdis įsikūrė būtent 1988 m. birželio 3 d.? Kaip daugybę okupacijos metų išgyvenusios šalies gyventojai ėmėsi aktyvesnių veiksmų nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimui? Galiausiai, kokie įvykiai lėmė, jog mažas intelektualų būrelis tapo didžiule jėga, iniciavusia esminius pokyčius? Birželio 3 d., nuo 11 val. Valstybės pažinimo centras kviečia sužinoti daugiau apie Sąjūdį – žmones, atnešusius Lietuvos laisvę.

11 val. – 12 val. 30 min. teminė ekskursija su vienu Sąjūdžio įkūrėjų – Artūru Skuču. Privaloma registracija, užpildant šią formą.

12 val. šeimoms skirtas užsiėmimas „Kur gimė Sąjūdis?“ Privaloma registracija, užpildant šią formą.

14 val. simbolinės parodos, skirtos Sąjūdžio įkūrimo 30-ečiui, atidarymas. Esminė parodos ašis – Marcelijaus ir Gražinos Martinaičių telefonų knyga, padėjusi sukviesti dalyvius į 1988 m. birželio 3 d. susirinkimą

14 val. 20 min. pokalbis su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite

16 val. Giedrės Žickytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją?“ peržiūra (trukmė – 68 min.). Po peržiūros – pokalbis su autore. Už galimybę rodyti filmą dėkojame kompanijai Just a moment.

#100-mečio kelionė. Birželis

Susipažinkime su Lietuvos tarpukario architektūra! Daugiausia yra žinoma apie Kauno tarpukario modernizmą – Lietuvos centrinis paštas, Karininkų ramovė, kino teatras „Romuva“, Žaliakalnio funikulierius, Vytauto Didžiojo karo muziejus. Vis tik nederėtų pamiršti ir likusios tarpukario Lietuvos modernizmo apraiškų: Kėdainiai, Tauragė, Panevėžys, Kretinga – tai tik keli miestai, kuriuose reiškėsi modernėjusios Lietuvos architektūra.

Gintautė Riabovaitė

Užduotis. Įamžinkite ir el. paštu 100meciokelione@prezidentas.lt atsiųskite arba socialiniuose tinkluose grotažyme #100meciokelione žymėkite tarpukario Lietuvos modernizmo pavyzdį. Šio tipo architektūros atitikmenų ieškokite ne tik Kaune – jų rasite ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių.

Žaidimo Misija 2018: #100-mečio kelionė taisyklės.

Diskusija: Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?

Valstybės pažinimo centre vykusios diskusijos „Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?“ metu buvo pristatyti VU TSPMI tyrėjų įgyvendinto projekto „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę“ rezultatai ir rekomendacijos. Kviečiame klausytis doc. L. Gudžinsko, prof. V. Nakrošio, dokt. R. Bakučio, A. Bilotaitės bei G. Palucko pasisakymų. 

Daugiau