Naujienos

Open House Vilnius

Ketvirtasis „Open House Vilnius“ atviros architektūros savaitgalis vėl kviečia miestiečius ir miesto svečius pažinti išskirtinę sostinės architektūrą. Balandžio 28-29 d. lankytojams duris atvers ir Valstybės pažinimo centras.

Nemokamos ir visiems architektūra besidomintiems atviros ekskursijos balandžio 28 d. (šeštadienį) ir balandžio 29 d. (sekmadienį) vyks nuo 11 val., kas 30 minučių. Paskutinė ekskursija prasidės 17 val. Įėjimas į Centrą pro Universiteto g. esančius vartus, vedančius į Prezidentūros rūmų parką. Su savimi reikia turėti asmens dokumentą.

Valstybės pažinimo centras yra įsikūręs Prezidentūros rūmų ansamblio teritorijoje, pastate, kurio pradinė paskirtis buvo Prezidento rezidencija. Vykdant 2009-aisias baigtos, bet taip iki galo ir neįrengtos rezidencijos rekonstrukciją, išsaugota didžioji dalis pirminės pastato struktūros, tačiau patalpos pritaikytos naujai paskirčiai. Jaunų talentingų architektų biuro „Processoffice“ kurtas projektas atveria šviesias minimalistines interjero erdves, skirtas šiuolaikinei interaktyviai ekspozicijai. Intriguoja tai, kad patalpose išsaugoti giliai paslėpti architektūros sluoksniai, nurodantys šioje vietoje anksčiau buvusius pastatus.

Valstybės pažinimo centras įdomus ir tuo, kad ekspozicijos turinys ir išpildymas buvo kurtas to paties architektų biuro, pasitelkiant didelę ekspertų ir įvairių sričių profesionalų komandą. Tokio tipo muziejus, atviras visuomenei ir įsikūręs būtent Prezidentūros rūmuose, yra analogų neturintis centras, rodantis Prezidentūros, kaip institucijos, atvirumą ir šiuolaikiškumą, siekį palaikyti glaudų ryšį su visuomene, puoselėti pilietiškumą.

Ekskursijos metu ne tik atrasite Valstybės pažinimo centro interjerą, bet ir būsite supažindinti su LR Prezidento rūmų ansamblio istorija bei architektūra, aplankysite rūmų kiemelį ir parką.

„Open House Vilnius“ – tai atviros architektūros savaitgalis, Vilniuje organizuojamas nuo 2015 m. Renginio tikslas – sukurti galimybę kiekvienam domėtis architektūra ir ją pažinti. Daugiau informacijos apie festivalį ir jo programą čia.

#100-mečio kelionė. Balandis

2004 metais Lietuva įsiliejo į karinę Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) ir ekonominę-politinę organizaciją – Europos Sąjungą (ES). Sėkmingai įsitraukusi į įvairias NATO ir ES veiklos sritis, Lietuva sustiprino ne tik savo saugumą, ekonominio bendradarbiavimo galimybes, bet ir tarptautinį statusą. XXI amžiuje Lietuva į visus svarbiausius pasaulio klausimus atsakymų ieško jau kaip Europos ir Vakarų pasaulio sudedamoji dalis.

R. Dačkaus nuotrauka

Užduotis: Kaip Lietuvos tapimas tarptautinių organizacijų nare palietė Tavo gyvenimą? Aptarkite tai klasėje, šeimoje ar draugų būryje: pasidomėkite, kokius pokyčius Lietuvai (ir tiesiogiai jums) atnešė šalies narystė ES ir NATO. Pasidalinkite su mumis diskusijų nuotraukomis ir rezultatais!
 
Gegužės 9-ąją, Europos dieną, projekto dalyvių rezultatai bus paskelbti socialiniame tinkle Facebook, kur iki gegužės 25 d. vyksiančio balsavimo metu bus išrinktos dvi nugalėtojų komandos. Jas pakviesime dalyvauti Valstybės pažinimo centro ir balandžio mėnesio užduoties partnerių – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje – organizuojamose edukacinėse programose.
 
Žaidimo Misija 2018: #100-mečio kelionė taisyklės.

Savanorystė

Esi studentas ir nori pagilinti politologijos, istorijos, sociologijos žinias bei įgyti naudingos darbo patirties? Prisijunk prie Valstybės pažinimo centro komandos!

Ieškomi savanoriai, savaitgaliais galintys praleisti 3-4 valandas (lanksčiu grafiku) Valstybės pažinimo centre ir padėti darbuotojams bendrauti su lankytojais, supažindinti svečius su ekspozicijos turiniu, atsakyti į jiems kylančius klausimus. Savanorius taip pat kviečiame prisidėti prie ekspozicijos pildymo, komunikacinių veiklų ar renginių organizavimo, tad ieškome studentų, gebančių tvarkyti vaizdinę bei garsinę medžiagą, vesti ekskursijas užsienio kalbomis. Visi savanoriai bus išsamiai supažindinami su ekspozicija bei gaus specialias padėkas už veiklą. Savanorystės trukmė – neribota!

Susidomėjusius kviečiame teirautis daugiau informacijos bei siųsti savo gyvenimo aprašymus elektroniniu paštu mantas.kuizinas@prezidentas.lt

Nauja paroda

„Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ netipiškas ir įtraukiantis pasakojimas. Tai – Valstybės pažinimo centro dovana Lietuvai šimtmečio proga – interaktyvi paroda, leisianti per mažiau nei valandą patirti 100 metų!

Kas? Seanso metu bus galima susipažinti su svarbiausiomis tarpukario, sovietmečio bei šiandienos vizijomis politikos, kultūros ir mokslo srityse. Ant sienų projektuojamų vizualizacijų pagalba bus formuojama panardinanti (angl. immersive) aplinka, skatinanti patyrimu besiremiantį dalyvavimą, žadinanti vaizduotę. Pasakojimas bus pateikiamas audio formatu per ausines, kurias gaus kiekvienas lankytojas. Jos leis lankytojui susikurti savo individualią parodos patirtį, pasirenkant dominančias vizijas. 

Kodėl verta apsilankyti? Atkurtos valstybės šimtmetį parodos dalyviai patirs išgyvendami vizionierių realybę – jų rytoj taps lankytojų šiandiena, o istorinės vizijos – pagrindu ateičiai. Vienas geriausiai tai iliustruojančių pavyzdžių – tarpukariu užgimusi ir šiandien su kaupu įgyvendinta lietuvių kilmės amerikiečių krepšininko Felikso Kriaučiūno idėja išgarsinti Lietuvą kaip krepšinio šalį. Parodos lankytojai Lietuvos šimtmetį patirs keliaudami per išssamią vizionierių tikrovę: su tarpukario lūkesčiais, nuožmiais karo laikotarpiais, sovietmečiu, pakiliu Sąjūdžiu ir imlia dabartimi.

Kas kūrė parodą? Parodos „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ autoriai skirtingų sričių profesionalų komanda: istorikai, politologai, architektai, dizaineriai, rašytojai, režisieriai, aktoriai. Parodos kuratorė Rosita Garškaitė. Parodos istorikai dr. Norbertas Černiauskas ir dr. Tomas Vaiseta. Pagrindinis parodos architektas dr. Rokas Kilčiauskas („Processoffice“). Tekstus kūrė dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. 

Kam skirta paroda? Visiems, norintiems paminėti valstybės šventę! Vis dėlto, parodos turinys ir informacijos pateikimo formos tinkamiausios vyresniems nei 8 klasės mokiniams. Parodos seansai vyks lietuvių ir anglų kalbomis, ji taip pat pritaikyta kurtiesiems, o visai netrukus mažiesiems lankytojams ir jų šeimoms bus parengta speciali edukacinė programa.

Kaip apsilankyti? Netipiškas parodos formatas diktuoja taisykles: norint apsilankyti parodoje, reikalinga išankstinė registracija viename seanse galės dalyvauti iki 30 žmonių. Kaip ir iki šiol, lankymasis Valstybės pažinimo centre ir visos jame teikiamos paslaugos išlieka nemokamomis. Registruotis į parodą galite užpildydami registracijos formą arba telefonu +370 706 64094.

#Laisvės kelionė: sausis

Sausio mėnesio iššūkis. Šimtoji Vasario 16-oji – diena, kai prieš šimtą metų Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šis dokumentas skelbė, kad atkuriama demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje ir ta valstybė atskiriama nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. 

Aktas buvo pasirašytas Štralio name (dabartiniuose Signatarų namuose), Vilniuje, Pilies gatvėje, kur tuo metu veikė Lietuvių draugija nukentėjusiesiems nuo karo šelpti. Beje, įdomus faktas, kad iš pradžių buvo nutarta Nepriklausomybės Aktą pasirašyti Jono Basanavičiaus vadovaujamos Lietuvių mokslo draugijos patalpose, esančiose Aušros Vartų gatvėje, tačiau ten būta per daug vėsu. Tarybos nariai suprato, kad sužvarbusiais pirštais sunkiai galės įvykdyti numatytą procedūrą, tad pakeitė Akto pasirašymo vietą.

Dokumento kopija buvo išspausdinta laikraščio „Lietuvos aidas“ pirmame puslapyje. Vokietijos cenzūra neleido spausdinti šios informacijos, tačiau keli šimtai laikraščio egzempliorių buvo sėkmingai išplatinti, kad paskelbtų Nepriklausomybės žinią.

Užduotis. Netrukus švęsime atkurtos valstybės šimtmetį. Prisiminę nelengvą laisvės kelionę ir drąsias istorines asmenybes, dabar mąstome apie tai, koks kelias drieksis ateinančius šimtą metų. Valstybės ateitį kuriame patys! Sukurkite minutės trukmės palinkėjimą ateities Lietuvai, nufilmuokite ir siųskite laisveskelione@prezidentas.lt.

Žaidimo „Laisvės kelionė“ taisyklės.

Diskusija: Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?

Valstybės pažinimo centre vykusios diskusijos „Kaip stiprinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe?“ metu buvo pristatyti VU TSPMI tyrėjų įgyvendinto projekto „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę“ rezultatai ir rekomendacijos. Kviečiame klausytis doc. L. Gudžinsko, prof. V. Nakrošio, dokt. R. Bakučio, A. Bilotaitės bei G. Palucko pasisakymų. 

Daugiau