Užsienio politikos koordinavimo tarybos priimtas ES reikalų koordinavimo Lietuvoje modelis

ES reikalų koordinavimo modelio Lietuvoje principai ir mechanizmai 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašius Stojimo į ES sutartį, o nuo 2004 m. gegužės mėn. tapus ES nare, iš esmės keičiasi Lietuvos santykiai su ES šalims-narėmis bei ES institucijomis. Atsižvelgiant į ES narystę, yra reikalinga pritaikyti anksčiau Lietuvoje veikusius mechanizmus, kurie buvo nukreipti į derybas su ES dėl narystės, bei baigti formuoti ES reikalų koordinavimo modelį ir pagrindinių veikiančių institucijų funkcijas. I. Bendri principai - Konstituciniai aspektai: 1. LR Konstitucijos 84 straipsnio 1 punktas teigia, kad Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, 2 punktas teigia, kad Prezidentas pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti, 3 punktas teigia, kad Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialiuosius vardus, 18 punktas teigia, kad Prezidentas daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką. 2. LR Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktas teigia, kad Seimas ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus. 3. LR Konstitucijos 94 straipsnio 3 punktas teigia, kad Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, 6 punktas teigia, kad Vyriausybė užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. 4. LR Konstitucijoje įtvirtintos Prezidento, Vyriausybės ir Seimo galios yra pakankamos siekiant įgyvendinti su Lietuvos narystę ES susijusį ES reikalų koordinavimą. Sprendimai dėl Prezidento, Vyriausybės ir Seimo funkcijų ES reikalų koordinavimo modelyje turėtų būti įteisinti įstatyminiu lygiu, sureguliuojant tai Prezidento, Vyriausybės įstatymuose, Vyriausybės darbo reglamente, kituose Vyriausybės teisės aktuose bei Seimo statute ir pan. 5. Tolimesni Konstituciniai pakeitimai yra reikalingi apibrėžiant: (a) ES teisės ir nacionalinės teisės santykį; (b) Seimo mandato Vyriausybei sprendžiant ES klausimus suteikimą. - Politiniai aspektai: 1. Lietuva, tapusi ES nare, santykius su kitomis valstybėmis, jų tarpe ir ES šalimis-narėmis, ir toliau įgyvendins per užsienio politikos instrumentus. Santykiai su ES šalims-narėmis išliks santykiais su suvereniais tarptautinės teisės subjektais. 2. Svarbiausias užsienio politikos instrumentas yra diplomatinė tarnyba, kurios efektyvumo neatsiejama sąlyga yra jos vieningumas ir nedalomumas. Prezidento ir Vyriausybės santykiai su užsienio politika ir diplomatine tarnyba apibrėžti Konstitucijos. 3. Politika ES klausimais tampa vis labiau neatsiejama vidaus politikos dalimi. ES politikos rėmuose priimami sprendimai jau dabar tiesiogiai įtakoja ir ateityje dar labiau įtakos svarbiausias Lietuvos vidaus politikos sritis. 4. Tuo pačiu, Lietuvos vidaus politikos įgyvendinimui gali būti panaudoti ir užsienio politikos instrumentai. Strateginiai Lietuvos interesai ES klausimais bus derinami su visomis ES šalimis-narėmis ir ES institucijomis. 5. Lietuvos interesų Sąjungoje užtikrinimas bus neįmanomas be koordinuoto vidaus ir užsienio politikos derinimo bei atitinkamai suderintų Seimo, Prezidento ir Vyriausybės veiksmų, kurių kompetencijas šiais klausimais apibrėžia LR Konstitucija ir įstatymai. II. Mechanizmai Bendri principai: 1. Pozicijos strateginiais ES klausimais (dėl Lietuvos ilgalaikės ES politikos, pozicijos dėl esminių ES politikos klausimų) yra aptariamos ir, esant reikalui, derinamos Prezidento šaukiamoje ir pirmininkaujamoje Užsienio politikos koordinavimo taryboje (UPKT). 2. Lietuva ES Viršūnių tarybos susitikimuose yra atstovaujama Prezidento ir Vyriausybės vadovo. 3. Europos komitetas prie LR Vyriausybės yra pertvarkomas sukuriant Vyriausybės Kanceliarijos ES reikalų koordinavimo padalinį. Komiteto resursus taip pat yra siūloma panaudojami sustiprinant atskirų ministerijų padalinius, atsakingus už ES reikalus, bei įkuriant ES reikalus kuruojantį padalinį Prezidentūroje. 4. Suderinta Lietuvos pozicija ES klausimais ES šalims-narėms ir ES institucijoms pateikiama per URM ir diplomatinę tarnybą. Lietuvos poziciją atskirais specifiniais klausimais ES Tarybos darbo grupėje pristato atsakinga ministerija, esant reikalui nustatyta tvarka suderinusi poziciją. Funkcinis pasiskirstymas: 1. Prezidentas sprendžia pagrindinius klausimus, susijusius su ES užsienio ir saugumo politika, o taip pat politika kitų ES valstybių atžvilgiu. Prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo ES politiką. Užsienio politikos koordinavimo taryba (UPKT) aptaria Lietuvos ES politikos strategines kryptis bei prioritetus ir, esant reikalui, derina pozicijas ES klausimais. Prezidento atstovai dalyvauja Vyriausybės steigiamuose ES reikalus koordinuojančiuose organuose. 2. Seimas apsispręs dėl mandato suteikimo Vyriausybei ES klausimais ir Parlamentinės kontrolės mechanizmo. 3. Vyriausybė koordinuoja sprendimų priėmimą ES klausimais ir užtikrina jų įgyvendinimą. Koordinavimas, pasiūlymų dėl Lietuvos politikos ES klausimais suformavimas, sprendimų priėmimas ir įgyvendinimas vykdomas per atitinkamas darbo grupes, vykdant tarpžinybinį ES reikalų koordinavimą ministerijų sekretorių lygyje ir priimant sprendimus Vyriausybės (ministrų) lygyje. 4. Vyriausybės Kanceliarijos ES reikalų koordinavimo padalinys vykdo strateginį planavimą su ES susijusiais veiksmams, dalyvaujant URM atlieka tarpžinybinio koordinavimo sekretoriato funkcijas, dalyvauja rengiant pradinę Lietuvos poziciją ES klausimais, paskiria už ES dokumento vykdymą atsakingą Lietuvos instituciją, ruošia Vyriausybės posėdžio dalį, susijusią su ES reikalais, atlieka ES priimtų sprendimų įgyvendinimo organizavimą ir priežiūrą, valdo ES dokumentų srautus. Prisideda prie URM ruošiant medžiagas ES Viršūnių tarybos susitikimams. Padalinio vadovas ir darbuotojai, kaip taisyklė, turi diplomatinio darbo patirtį arba dalyvauja diplomatinės rotacijos cikle. 5. Užsienio reikalų ministerija operatyviai pristato galutines pozicijas Nuolatinių atstovų komitete (COREPER), perduoda pavedimus misijai prie EB ir kitoms Lietuvos diplomatinėms atstovybėms ES šalyse-narėse dėl Lietuvos pozicijų ES klausimais. UR ministras atstovauja Lietuvą ES Bendrųjų ir išorinių reikalų taryboje. Ruošia medžiagą UPKT posėdžiams. Dalyvaujant Vyriausybės Kanceliarijos ES reikalų koordinavimo padaliniui ruošia medžiagas ES Viršūnių tarybos susitikimams ir kitais strateginiais ES klausimais. 6. Kitos ministerijos ir žinybos rengia pozicijas savo kompetencijos klausimais ir, esant reikalui, organizuoja darbo grupes Lietuvos pozicijai parengti, įvertina galimą poveikį valstybei, atstovauja Lietuvą atitinkamuose ES Ministrų tarybos bei žemesniuose Tarybos, Komisijos darbo grupėse. Atitinkami ministrai dalyvauja UPKT posėdžiuose.