Gerbiami Seimo nariai ir svečiai,
1975 metais Helsinkyje pasirašytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamasis aktas - neeilinis įvykis, turėjęs didelę reikšmę Europos politikos raidai. Baigiamojo akto nutarimai susiję su bendradarbiavimo ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos srityse skatinimu, Europos saugumu, pasitikėjimu tarp valstybių ir ypač - žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gerbimu bei priežiūra. Dokumente buvo patvirtintas esamų valstybių sienų neliečiamumas.
Helsinkio baigiamasis aktas tapo moraliniu įsipareigojimu jį pasirašiusioms valstybėms laikytis demokratijos, bendradarbiavimo ir pagarbos žmogaus teisėms principų.
Helsinkio konferencijos baigiamąjį aktą pasirašius ir Sovietų Sąjungai, atsirado prielaidos Lietuvos kovai už laisvę tapti vieša, ne tik pogrindine. Baigiamojo konferencijos akto dvasia lėmė, kad pradėjo kurtis Helsinkio grupės, kurios atskleidė ir viešino žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, vienijo tautą tolesnei kovai, nepaisant represinio režimo varžymų. Helsinkio grupių veikla neabejotinai turėjo įtakos ir gerokai vėliau, kai devintajame dešimtmetyje atsirado Sąjūdis, galutinai padėjęs tašką Lietuvos laisvės atkūrimo byloje.
Lietuva - tik vienas iš pavyzdžių. Helsinkio akto vertybė - visų tautų kovotojų už laisvę suvienijimas, paremtas savitarpio supratimu ir pagalba siekiant laisvės.
Helsinkio akto galiojimas nesibaigęs ir šiandien. Tai - veikiantis aktas. Jame įkūnyta žmogaus teisių ir laisvių gynimo ideologija. Šiandien šią ideologiją gina Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija - tiesiogiai atsiradusi kaip Helsinkio konferencijos rezultatas.
Labai simboliška, kad šiai organizacijai kitąmet pirmą kartą vadovaus Lietuva - šalis, kurioje Helsinkio grupių veikla nuosekliai atvedė prie visos tautos pakilimo ir išsilaisvinimo.
Lietuva, išgyvenusi tokį dramatišką ir reikšmingą savo tautos patyrimą, labai gerai supranta Helsinkio dvasią.
Mūsų šalis, pirmininkaudama šiai garbingai organizacijai, darys viską, kad ESBO parama visuomet būtų tiems ir ten, kur pažeidžiamos žmogaus teisės, kur persekiojami ir teisiami žmonės už savo politinius, religinius, tautinius ir kitus įsitikinimus.
Helsinkio grupių veikla išmokė mus nepasiduoti. Dabar turime unikalią progą šią patirtį skleisti ir išlaikyti tai, kas jau pasiekta Europos demokratijos plėtroje.
