Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu dienraščiui Verslo žinios: "Sutartis tėra būsimų mechanizmų skėtis"
DALIĄ GRYBAUSKAITĘ, Lietuvos Respublikos prezidentę, kalbina Rytas Staselis.
Kaip gali keistis Lietuvos ekonominė ir fiskalinė politika, priėmus Finansinės drausmės stabilumo aktą?
Dėl naujo finansinės drausmės susitarimo Lietuvos politika neturėtų labai keistis. Dėl to, kad jis apibrėžia privalomas ES valstybių narių fiskalinės politikos ribas ir principus. Esminis dalykas yra tas, kad šie principai bus depolitizuoti ir privalomi visoms politinėms jėgoms šalių narių viduje. Kitaip tariant, šalys, peržengusios nustatytas, tarkime, biudžeto deficito ribas, negalės išlaidauti toliau, nes jų lauks neišvengiamos sankcijos. Aš manau, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse susitarimas suvaržys tam tikrų politinių jėgų ir interesų grupių norą išlaidauti, ypač artėjant rinkimams, todėl jis yra naudingas.
Ar Lietuvoje finansų politika turės būti dar griežtesnė?
Lietuvoje iš esmės niekas nesikeis dėl to, kad paskutiniais metais mes, kaip ir kitos Baltijos šalys, tvarkydamos viešuosius finansus, elgėmės kaip tik taip, kaip numatyta sutartyje. Kita vertus, radikalių pokyčių neturėtų būti ir dėl to, kad susitarimas yra tarsi Stabilumo paktas, kuris galioja jau senai. Problema ta, kad jo buvo nesilaikoma. Dabar Stabilumo pakto reikalavimai bus privalomi ir už jų nesilaikymą grės apibrėžtos sankcijos.
Kodėl Stabilumo paktas neveikė iki šiol? Iki šiol nurodant šios problemos priežastis buvo aiškinama labai įvairiai.
Iš tiesų, grįžtant į euro kūrimo istoriją, tos šalys turėjo turėti bendrus kontrolės ir sankcijų mechanizmus. To nebuvo padaryta. Numatytos rekomendacijos, kaip galėtų būti baudžiamos tos šalys, kurios nustatytų reikalavimų nesilaiko. Taigi Stabilumo paktas buvo gerų norų rinkinys, kurio daugelis šalių nesilaikė. Naujasis susitarimas reikalaus laikytis jo normų ir taikyti sankcijas, jeigu normos bus ignoruojamos.
Ar ES institucijos yra pajėgios įgyvendinti šį aktą?
Ne taip paprasta atsakyti. Susitarimas yra „skėtis", po kuriuo bus ieškoma mechanizmų, kokios ES institucijos privalės prižiūrėti sutarties vykdymą. Sprendimai dėl to bus priimti šiek tiek vėliau. Neabejoju ES struktūrose dirbančių žmonių kompetencija. Ko visados trūko - politinės valios priimti bendrus sprendimus. Nereikėtų jokių naujų dokumentų, jeigu šalys sugebėtų pačios ne tik susikurti atitinkamus mechanizmus, teisines normas, bet ir jų griežtai laikytis.
ES prezidentas ir ES užsienio reikalų ministro postai - ar jie pasiteisino?
Buvo manoma, jog šias naujas pareigybes užėmę žmonės galėtų pagyvinti sprendimo priėmimo procesą tiek Europos Vadovų Taryboje, tiek formuojant bendrą ES išorės santykių politiką. Konkrečias pareigybes einantys žmonės nuveikti gali tik tiek, dėl ko yra apsisprendusios šalys narės. Kitaip tariant, tie pareigūnai yra ES šalių narių bendros politinės valios įgyvendinimo instrumentai. Taip yra dėl to, kad EK turi per mažai galių, daug dalykų priklauso nuo Didžiojo trejeto valios. Nenuleiskime jūsų klausime užkoduotos atsakomybės Europos Komisijai. EK yra ES šalių narių bendrų sprendimų įgyvendintoja. Viskas priklauso nuo sutarčių, direktyvų, kurias priima ES šalių narių vadovai. Šia konkrečia tema - vadovų bendro susitarimo dėl griežtos fiskalinės drausmės dar nebuvo.
Euroskeptikai šį susitarimą vertina labai atsargiai sakydami, kad priėmus jį bus peržengtas Rubikonas į ES federalizmą, o lygia greta - mokesčių unifikavimą, europinių mokesčių atsiradimą ir pan.?
Visokių spekuliacijų buvo ir bus. Tai pasaulėžiūros problema. Žmonės, tikintys Europos ateitimi, mato dideles galimybes savo šalims, todėl norėtų glaudesnės integracijos ir galų gale - ekonomiškai stipraus darinio, kuris sugebėtų konkuruoti pasaulyje ir globalioje rinkoje. Euroskeptikai norėtų, kad ES išliktų mielas diskusijų klubas. Niekas kol kas nesvarsto galimybės lyginti mokesčių tarifus. Prieš diskutuodami šią problemą turime apsispręsti: kokios Europos mes norime ir kokios iš tikrųjų jos reikia.
O Lietuvai?
Tokiai atvirai valstybei, kokia yra Lietuva, kurios ekonomika gyvybiškai priklauso eksporto, manau, giliau integruota ES būtų naudingesnė už minėtą diskusijų klubą.