Paroda „PERMAINŲ LAIKAS: teatras, muzika, kinas ir dailė 1985-1995“

Valstybės pažinimo centras kartu su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi pristato parodą „PERMAINŲ LAIKAS: teatras, muzika, kinas ir dailė 1985-1995“.

2021 metų rugsėjo 30 dieną visuomenei atvertoje parodoje siekiama į vieną reikšmingiausių moderniosios valstybės dešimtmečių pažvelgti per meno pasaulio reiškinius bei atskleisti sovietmečio pabaigos ir pirmųjų po Nepriklausomybės sekusių metų laikotarpio specifiką.

Sovietmečio pabaigoje ir pirmaisiais po Nepriklausomybės atkūrimo sekusiais metais Lietuvą pasiekė konceptualusis menas. Nyko dailės rūšių ir žanrų ribos, rengti hepeningai, akcijos, performansai. Parodose įsivyravo objektai, instaliacijos, išpopuliarėjo videomenas. Kompozitoriai organizuodami neakademinės pakraipos festivalius drąsiai nubrėžė ribą tarp laisvos kūrybinės realizacijos erdvės ir teoriškai vis dar egzistuojančių, bet praktiškai jau nebeveikiančių okupacinės sovietų ideologijos nustatytų kūrybinės veiklos rėmų. 1985–1990 m. buvo dramatiški lietuvių kino lūžio metai, kai subyrėjo ne tik visa iki tol egzistavusi cenzūros, bet ir gamybos bei platinimo sistema. Į lietuvių kiną atėjo naujoji režisierių karta, kuri aiškiai deklaravo savo požiūrį į kiną ir pačią tikrovę. Dešimtmečio pabaigoje lietuvių teatras pasiekė meninės raidos kulminaciją – subrandinta poetinė-metaforinė iškalba, plėtotas aktyvesnis dialogas su visuomene. Teatras skatino neslūgstantį Sovietų Sąjungos kritikos susidomėjimą, o netrukus pralaužė „geležinę uždangą“ ir įsiveržė į tarptautinę sceną, neprarasdamas masinio populiarumo ir žiūrovų susidomėjimo.

Menininkų pasirinkta priešprieša instituciniam, oficialiajam menui rodė aiškiai suvokiamą išgyvenamos epochos pokyčių svarbą. Lietuvai, kaip ir kitoms sovietinio bloko šalims specifiška tai, kad šis judėjimas reiškė opoziciją ne tik tam tikrai meno stilistikai, akademiškumui ar tradicinei meno sistemai – kaip Vakaruose, – bet ir meno ideologizavimui. 

Parodoje, kultūroje vykę kaitos procesai atspindi pačios santvarkos eižėjimą, tuo pačiu paliečia ir kitose valstybės gyvenimo sferose vykusius lūžius.

Parodoje eksponuojama apie 100 kūrėjų darbų, tarp jų – Kazės Zimblytės „In memoriam“, Šarūno Saukos „Žmogus, turintis problemų“, Dariaus Žiūros „Dievo pušynas“, Kęstučio Grigaliūno „Fluxus“ dėžutė. Taip pat eksponuojami ir originalūs filmų plakatai, svarbiausio to laikmečio vaizdo įrašai, kurie atsispindi trijose parodos potemėse. Menas ir politika rodo menininkų įsitraukimą į kovą už valstybės nepriklausomybę. Nauja kalba atspindi per dešimtmetį įvykusius meno kalbos ir estetikos pasikeitimus. Tapatybės diapazonai leidžia užčiuopti lietuviškojo tapatumo formavimosi tendencijas.

Parodos organizatoriai:
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centras ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Parodą kūrė skirtingų sričių profesionalai: pagrindiniai parodos kuratoriai Nideta Jarockienė ir Šarūnas Jokubaitis, dailės srities kuratorės Eglė Juocevičiūtė ir Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, kino srities kuratorė Sonata Žalneravičiūtė, teatro srities kuratorė Daiva Šabasevičienė, muzikos srities kuratorius Edvardas Šumila. Parodos architektai Aurimas Syrusas ir Kotryna Bajorinaitė, dizaineris Vilius Dringelis, parodos komunikacijos programų koordinatorė Justina Baltrūnaitė.

Parodos rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba.

Parodos partneriai: Media Traffic, knygynas „Pegasas“, knygynas „Vaga“, Caffeine, Owexx, Vilniaus turizmo informacijos centras, Saulius Petrošius.

Parodą kviečiame aplankyti Valstybės pažinimo centro įprastu darbo laiku:
Antradieniais – penktadieniais 9 – 16 val. (reikalinga išankstinė registracija +370 682 50754 arba el. paštu registracija.vpc@prezidentas.lt).
Šeštadieniais – sekmadieniais 11 – 18 val. (išankstinė registracija nereikalinga).