Gruodžio 15 d. Valstybės pažinimo centre organizuojamas šeimų sekmadienis, kurio metu nuo 12 iki 14 val. vyks kūrybinės edukacinės dirbtuvės su tautodailininke, etnomuzikologe, edukatore, asociacijų „Dangaus sodai“ ir LEKUS nare Rasa Gelčiene. Užsiėmimo metu dalyviai, dainuodami lietuvių liaudies dainas, susipažins su rugio šiaudo kelione nuo sėjos iki Sodo užauginimo bei turės galimybę susirišti kalėdinį šiaudinį dirbinį.
Dirbtuvėse vienu metu gali dalyvauti 10–20 žmonių. Registracija nereikalinga.
„Tradicinis šiaudinis Sodas - tai mūsų tautos turtas, kurį galime saugoti kiekvienas. Tai lietuvių identiteto ženklas, stiprinantis dvasiškai, suteikiantis pasitikėjimo savimi. Pasauliui būsime svarbūs, įdomūs savo buvimo ženklais ir formomis, kurios kalba kultūrine kalba. O Jūsų "užaugintas" šiaudininis sodas, palydėtas advento dainomis, Jūsų namams neš Darną, Dvasinę pusiausvyrą ir Gėrį. Tad kviečiu patirti rugio šiaudo stebuklą!“ (R. Gelčienė).
Dirbtuvės papildo naują parodą „Ka(l)bantys sodai“.
Kaip pasakoja viena iš parodos kūrėjų, tautodailininkė M. Liugienė, sodai yra tradicinio meno gražiausia ir reikšmingiausia puošmena. Tai ne tik Lietuvos tautodailės paveldas, bet ir labai svarbi Baltijos jūros regiono, Europos ir pasaulio kultūros paveldo dalis, atspindinti senąja pasaulėžiūrą, tradicijas.
Sodai simbolizuoja pasaulio medį ir kosmoso tvarką, yra nuostabus senovės žmonių gilios dvasinės pasaulio pajautos įrodymas, o taip pat – jų abstraktaus mąstymo demonstracija. Šios sakralios geometrinės formos (tradicinis sodas yra oktaedras: du tetraedrai, piramidės, suliestos pagrindais) praktiškai skleidžia darnos virpesius. Be to, sodas – universalus, pasaulyje žinomas Gyvybės medžio, taigi ir tvarkingos Visatos visumos, simbolis, kuriame susikerta žemės, erdvės ir dangaus sferos, praeitis, dabartis ir ateitis. Vertikalioje sodo ašyje vaizduojama trijų lygmenų pasauliai (požemis, žemė, dangus); o horizontalioje ašyje – keturios pasaulio šalys. Sodai yra labai svarbus kultūrinis paveldas tiek savo ritualine, tiek ir menine prasme. Naudojant iš pažiūros paprastas medžiagas sukuriamas nuostabus trimatis, galima sakyti architektūrinis, meno kūrinys, reikalaujantis didelio susikaupimo, kantrybės ir patirties. Galbūt dėl šių priežasčių šiaudų sodų pynimo tradicija tarsi kraitis perduodama iš kartos į kartą.
Sodai buvo rišami visoje Lietuvoje ir buvo svarbi tautos papročių dalis: sodas buvo kabinamas virš kūdikio lopšio, virš vestuvinio stalo, jais buvo puošiami namai ruošiantis Kūčioms ir Velykoms.
Šiandieniai sodai yra nutolę nuo savo pirminės sakralinės paskirties, tačiau svarbiausia yra tai, kad senosios kultūros tradicijos, nors ir pakitusios, išlieka šiuolaikinio lietuvio etninės savimonės dalimi. Rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai tradiciniai sodai pasirinkti kaip simbolis, įprasminantis Europos Sąjungos šalių santarvės ir stabilumo siekį.
Baigiantis 2023 metams lietuviška sodų rišimo tradicija buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.