Iš Klaipėdos į Vilnių atvyko šalies mokslininkų atrasto reliktinio miško pavyzdžiai
Valstybės pažinimo centre pradedami eksponuoti reliktinio miško medžių pavyzdžiai, kuriuos Klaipėdos universiteto povandeninių archeologų komanda iškėlė iš Baltijos jūros dugno. Tai – ant kranto augusių pušų dalys, kurios, kaip nustatyta tyrimais, po vandeniu išbuvusios nuo 9 iki 11,5 tūkst. metų.
Mokslininkai jūroje aptiko 6 vietas, kurios leidžia teigti, jog daugiau nei prieš 11,5 tūkstančių metų Baltijos jūros Joldijos laikotarpio pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo nuo 15 iki 50 km toliau į vakarus už dabartines. Kylant Baltijos vandens lygiui visos ankstyvojo mezolito žmonių gyvenvietės, egzistavusios arčiau jūros krantų, atsidūrė po vandeniu.
„Jūros dugne esančiuose durpių kloduose, 10-32 metrų gylyje, glūdi fantastiškai užsikonservavę medžiai su šaknimis ir ploniausiomis šakelėmis. Juos mes nupjovėme ir tyrėme. Jūros dugne tyrimams paėmėme 21 reliktinių durpių ir reliktinių medžių mėginį. Mėginių amžius – 11,5–8 tūkstančiai metų. Jie puikiai išsilaikę dėl palyginti mažo Baltijos jūros vandens druskingumo ir šalto vandens. Ten ieškojome ir žmonių pėdsakų, nes jūra į krantą kartais išmeta įvairių dirbinių, tarp kurių yra ir 7000 metų senumo. Spėjame, kad jų turėtų būti ir po vandeniu aptiktose gyvenvietėse“, – teigia tyrimams vadovavęs KU profesorius, Lietuvos povandeninės archeologijos mokslo pradininkas habil. dr. akademikas Vladas Žulkus.
Įvairiapusiai iškeltų radinių tyrimai atskleidė, jog Baltijos jūra iš ankstyvųjų pakrantės teritorijų gyventojų atėmė dideles teritorijas ir dabar patikimai saugo to laikmečio reliktus. Povandeninei archeologijai tai – didelė erdvė naujiems moksliniams tyrimams.
Pirmą kartą Lietuvos mokslo istorijoje sėkmingai atlikti iš jūros iškeltų reliktinių pušies medžių DNR tyrimai parodė šių radinių ryšį su dabartinių paprastosios pušies populiacijų genetinėmis grupėmis Lietuvoje ir Pietų Europoje. Mokslininkams tai leidžia daryti prielaidą, kad po ledynmečio į mūsų teritoriją „pušys atėjo“ iš pietų, tad galimai savo protėvius rastume regione tarp Adrijos ir Juodosios jūros.
Reliktinio miško pavyzdžiai pirmiausiai eksponuoti Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijų komplekse specialiai šiems radiniams skirtoje parodoje. Šiuo metu ekpsonatai pargabenti į Vilnių ir yra pristatomi Valstybės pažinimo centre. Rugsėjo mėnesį numatoma lankytojus pakviesti į susitikimą su povandeninės archeologijos mokslo pradininku Lietuvoje, Lietuvos mokslų akademijos nariu emeritu, Lietuvos mokslo premijos laureatu prof. habil. dr. Vladu Žulkumi. Apie renginį bus skelbiama papildoma informacija.