Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta moksleivių konkurso „Švari kalba-švari galva“ laureatų apdovanojimo ceremonijoje

Gerbiamas ministre,
Mieli konkurso laureatai,
Gerbiamieji mokytojai ir rėmėjai, šventės svečiai,

Malonu šiandien matyti tiek jaunų veidų, džiaugiuosi susitikęs su mokslo siekti ir gimtąją kalbą saugoti bei puoselėti pasiryžusia jaunuomene. Gražu, prasminga ir viltinga, kad iniciatyva aktyviau rūpintis lietuvių kalbos dabartimi ir, svarbiausia, ateitimi randa atgarsį mokyklose bei versle, neabejingų gimtajai kultūrai žmonių mintyse ir darbuose.  

Šį mūsų susitikimą laikau ne tik konkurso laureatų pagerbimu. Tai – ir vienas gražiausių Kovo 11-osios, mūsų Nepriklausomybės atkūrimo dienos, akcentų. Čia ir dabar susitinka mūsų kultūros praeitis ir ateitis, tėvų bei protėvių tradicijos ir jaunimo pasiryžimas jas tęsti, vyresniųjų išmintis, žinios ir moksleivių pasiryžimas tas žinias puoselėti.           

Daugiau nei prieš dvidešimt metų Lietuvai, pakilusiai į tautinį atgimimą, gimtosios kalbos klausimas buvo vienas svarbiausių. Ilgamečio kultūrinio spaudimo, nutautinimo pastangų akivaizdoje kalba buvo esminė atrama, esminė vertybė valstybei, tautai, kiekvienam iš mūsų. Per kalbą ir kalboje tauta išsaugojo savo identitetą, pasaulėjautą, istoriją. Per kalbą mūsų tauta išliko tauta, valstybė – valstybe.

Tačiau tai – procesas, neturintis pabaigos, o rūpestis kalba – kiekvienos kartos, kiekvienos visuomenės garbės reikalas. Todėl šiandien būtina išsaugoti gimtąją kalbą ir atremti naujus jai iškylančius iššūkius. Vienas iš tokių – lietuviškų rašmenų ir taisyklingos kalbos vartojimas internetinėje erdvėje bei moderniausiose ryšio priemonėse.   

Dažnai kalbame, kad valstybės ateitį kurs informacinė visuomenė, gebanti savo idėjoms pritaikyti moderniausias technologijas. Tačiau visada kalbėjau ir kalbėsiu, kad net tobuliausios technologijos be žmogiškojo matmens visada bus abejotinos vertės. Todėl esu tos nuomonės, kad negalima vardan patogumo, bendravimo spartumo ar dar kokių nors netikrų privalumų aukoti gimtosios kalbos. Ir ne tik dėl to, kad lietuvių kalba savo archajiškumu lyginama su graikų ar lotynų kalbomis. Kiekviena ori tauta, kiekviena save gerbianti visuomenė neskurdina savo kultūros, aklai nesitaiko prie technologijų, o pastarąsias pritaiko savo kalbai ir tradicijoms.  

Džiugu, kad šiandieninėje Lietuvoje yra asmenybių, kurios suvokia tikrąją gimtosios kalbos vertę ir jaučia pareigą perduoti šią vertybę jaunajai kartai. Džiugu, kad siekdamos šių tikslų telkiasi ir valstybės institucijos, ir verslo bendrovės, ir mokslo įstaigos.

Dėkoju visiems, kurių pastangomis vyko šis konkursas. Dar kartą sveikinu visus jo nugalėtojus ir linkiu visada išlikti ištikimais savo kultūros, savo kalbos puoselėtojais ir saugotojais.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Valstybės pažinimo centro tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Valstybės pažinimo centro slapukų politika.