Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės intreviu Kroatijos savaitraščiui “Globus”
Nuo liepos 1 d. Lietuva perima pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ta proga davė Kroatijos leidiniui „Globus" interviu.
Svarbu, kad sunkiais laikais šalis turėtų gerų lyderių
2009-aisiais patyrėme didžiulį šoką. Bendrasis vidaus produktas smuktelėjo net 15 procentų. Susitarėme ir paprašėme žmonių duoti mums dvejus metus, prašėme, kad mumis tikėtų...
„Ir Jūs publikavote šią nuotrauką", - šypsodamasi sako Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuotraukose ji dažnai atrodo griežta, tačiau gyvai bendrauja šiltai. Kalbamės didelėje salėje prie apskrito stalo, už lango mus džiugina vasariškas Vilnius. Prezidentei Daliai Grybauskaitei - 57-eri. Jos politiniai laimėjimai išties svarūs - prieš tapdama Lietuvos Prezidente 2009 metais, ji dirbo finansų ministre, Europos Komisijos komisare, atsakinga už biudžetą. Briuselyje vis dažniau kalbama, kad būtent Dalia Grybauskaitė turėtų tapti naująja Europos Vadovų Tarybos pirmininke. Jeigu būtų kilusi iš didelės šalies, be jokios abejonės ji būtų viena stipriausių pasaulio moterų, tokių kaip Angela Merkel ar Hillary Clinton.
Liepos 1-ąją Kroatijai įstojus į Europos Sąjungą, ji taps mūsų šalies „krikšto motina", nes tą pačią dieną Lietuva perima pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Nuotraukoje, apie kurią kalbame, Lietuvos Prezidentė sėdi pigių skrydžių bendrovės „Wizzair" lėktuve, ankštoje kėdėje, šalia paprastų keleivių. Tokiame lėktuve būtų neįprasta matyti net paprastą politikę, ką jau kalbėti apie Baltijos šalių Geležinę Ledi. Taip Prezidentė keliauja. Į iškilmes Zagrebe ją atskraidins perpildytas karinis lėktuvas.
„Ištversiu iki pirmos, o paskui - ilsėtis". Kroatijoje Dalia Grybauskaitė lankėsi tik vieną kartą - kaip turistė keliavo pajūriu. „Tada pamačiau, kokia graži Jūsų šalis. Jautėsi ypatingas itališkas stilius. Man labai patiko".
Šiai šaliai, kurioje yra trys su puse milijono gyventojų, vadovauja žmogus, turintis daugiau drąsos nei dauguma valstybės veikėjų. Lietuvos Prezidentė iš pat pradžių sumažino savo algą, tik tuomet, kaip pati teigia, gali tikėtis, kad kiti seks šiuo pavyzdžiu.
Ir štai, po itin sunkių dvejų metų ekonominio nuosmukio, Lietuva vėl pajudėjo pirmyn. Ji siekia tapti euro zonos nare ir drauge su Latvija bei Estija džiugina gerais atsigavimo rodikliais.
Nuo paskutinio Europos Sąjungos plėtros etapo praėjo nemažai laiko. Kroatija stoja į Europos Sąjungą būtent tą dieną, kai Jūs perimate pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Kas laukia mūsų šalies?
Susimąstome, kas laukia mūsų visų. Dabar visi būsime šeima. Jūs visuomet buvote ir esate jos dalis, tačiau kai kurie formalumai užtruko, ir prireikė laiko, kol galėjote tapti Europos Sąjungos nare. Džiaugiamės, kad priimsime į savo ratą tokią gražią, išsivysčiusią ir šiuolaikišką šalį būtent tą dieną, kai Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Mano manymu, Kroatija į Europos Sąjungą galėjo įstoti ir anksčiau, tačiau nebuvo parodyta politinė valia dėl naujos plėtros, nes Europą gerokai apsunkino 10+2 plėtros etapas. Žinoma, finansiškai tai irgi buvo gana skausminga, o tuo metu dar prasidėjo ekonominė krizė... Todėl Kroatija prisijungia šiek tiek vėliau, nei buvo tikėtasi. Manau, kad Jūsų šalies įstojimas į Europos Sąjungą yra puiki proga švęsti. Europa ir toliau turi likti atvira. Jos stiprybė - konkurencingumas ir plėtra. Tokios šalys kaip Jūsų yra labai laukiamos mūsų šeimoje.
Stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse dalis Kroatijos visuomenės vis dar išlieka abejinga. Mūsų valstybės turi daug bendro. Kas pasikeitė Lietuvoje nuo to laiko, kai įstojote į Europos Sąjungą?
Europa mums buvo svarbi dėl visų įmanomų priežasčių. Istoriškai mes 50 metų buvome okupuoti. Tačiau niekada nesiliovėme svajoję, kad grįšime į europietišką šeimą, kuriai iš tiesų visuomet ir priklausėme. Apie tai svajojo mano ir mano tėvų karta. Narystė Europos Sąjungoje mums reiškia laisvę. Laisvę visomis prasmėmis - priimant sprendimus, keliaujant, kalbant apie demokratiją ir saugumą. Ši narystė apsaugo mus nuo visų įmanomų grėsmių, ir tai yra puiku. Nes kartais vis dar jaučiame, kad kažkas iš aplinkos, kaimynystės kvėpuoja mums į nugarą. Nuo 1992 iki 2002 m., kai vyko derybos dėl stojimo į Europos Sąjungą, perėjome didžiulį reformų procesą. Mums pavyko jas įgyvendinti, taip mūsų šalyje planinę ekonomiką pakeitė prekybinė ekonomika. Visuomenė tapo demokratiškesnė, įtvirtinome teisinę valstybę. Įstojus į Europos Sąjungą, mums buvo užtikrinta apsauga ir saugumas. Visa tai, apie ką svajojome, radome didžiulėje rinkoje su 500 milijonų žmonių. Nebeliko muitų naštos, atsirado laisvas kapitalo judėjimas, buvo užtikrinta šalių narių ir interesų apsauga. Mūsų yra tik trys milijonai, bet kalbame 500 milijonų žmonių vardu. Visomis prasmėmis tapome labiau matomi, svarbesni, reikšmingesni, turtingesni. Mes, Baltijos šalys, per finansinę krizę sulaukėme pagalbos iš kitų valstybių, tai buvo ketvirtadalis mūsų metinio biudžeto. Per krizę Baltijos šalims buvo parodytas didelis solidarumas. Jį šiuo metu taip pat rodome bėdų kamuojamoms Pietų šalims. Tai yra Europa - padėti kitiems. Pagrindinis dalykas - taika. Taika visur. Šios vertybės mums labai svarbios. Mūsų šalis subrendo apsupta geranoriškų ir draugiškų valstybių. Prie šios šeimos prisijungėme laisva valia, o ne jėga, kaip dažnai nutikdavo mūsų istorijoje.
Kaip Jums pavyko įveikti krizę?
Jau turėjome panašios patirties. Praeito amžiaus pabaigoje ištikusio sunkmečio problemas sprendėme taikydami griežtas taupymo priemones, mažindami išlaidas visur, kur tik galėjome. Tuomet skaičiavome tik dešimtus nepriklausomybės metus. Nebuvome Europos Sąjungos dalimi, todėl neturėjome jos palaikymo. Tauta suprato, kad turime dirbti kartu, suvienyti jėgas ir pasiaukoti, kad pavyktų išbristi iš krizės. Žmonės buvo kantrūs, laukė geresnių laikų. Ir jie atėjo. Pasitikėjome savimi. Panašiai nutiko ir vėliau - 2009-aisiais, kai vėl prasidėjo sunkmetis. Bendrasis vidaus produktas sumažėjo 15 procentų. Tai buvo didžiulis šokas. Nebuvo pagalbos mechanizmų, vėl teko griebtis išlaidų mažinimo. Susitarėme ir pasakėme, kad pradedame vykdyti krizės įveikimo planą. Paprašėme žmonių duoti mums dvejus metus, prašėme, kad mumis tikėtų, būtų kantrūs. Apkarpėme algas, pensijas, socialines išmokas, tačiau ne visiems vienodai. Tie, kurie turėjo daugiau, susiveržti diržus turėjo labiau.
O politikai?
Jų atlyginimai buvo sumažinti pirmiausia - nuo to reikėjo pradėti. Mano alga yra trečdaliu mažesnė, nei buvo Prezidento alga iki 2009 metų. Be to, trejus su puse metų pusę savo algos grąžinu į valstybės biudžetą. Kaip galima tikėtis, kad žmonės ko nors atsižadės, jei patys nebūsime tam pasiruošę? Būtina pradėti nuo savęs, tapti pavyzdžiu, aukotis labiau. Politikai turi pasakyti žmonėms, kad visa tai laikina, privalo paaiškinti esmę ir taupymo priemones taikyti pirmiausia sau. Po dvejų metų pradėjome grąžinti pensijas ir algas, būtinai grąžinsime žmonėms pinigus, kurių jie neteko. Po truputį, bet būtinai grąžinsime. Konsolidavome savo finansus, ir dabar jau pastebimas augimas - pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo apie 3 procentus. Skaičius nėra didelis, bet tai - labai geras ženklas, tendencija. Europoje šiuo metu esame viena iš šalių, kurios ekonomika auga sparčiausiai. Žinoma, visa tai turi savo kainą - valdžioje tuomet buvusi politinė partija nebuvo pakartotinai išrinkta. Politikai žinojo tai ir aukojo savo politinę ateitį, nes suvokė savo darbų svarbą. Kito pasirinkimo nebuvo. Džiaugiuosi, kad jie tai suprato, kad nebuvo populistai ir pasiaukojo.
Prieš mėnesį Jums įteiktas garbingas Karolio Didžiojo apdovanojimas už darbus, nuveiktus Europos Sąjungos labui. Kaip įsivaizduojate Europos Sąjungos ateitį?
Viskas keičiasi. Tačiau Europos Sąjungos tikslai lieka tie patys. Kinta metodai, spalvos, būdai, bet pagrindinės vertybės išlieka. Taika, saugumas ir gerovė - pagrindiniai Europos ramsčiai, ant kurių laikosi Bendrijos praeitis ir ateitis. Viskas yra mūsų rankose. Privalome keistis ir būti pasaulio rinkoje konkurencingi, lengviau ir greičiau priimti sprendimus, turime būti atviri ir sąžiningi, nežadėti to, ko negalime išpildyti. Šią atsakomybę turės prisiimti ir į Europos Sąjungą įstojusi Kroatija.
Ar Europa yra padalyta į Šiaurę ir Pietus, o ne į Rytus ir Vakarus?
Esame beveik Šiaurėje, tačiau dar nesame tokie turtingi. Manau, skiriamės atsakomybe, sprendimų priėmimo ir kovos su problemomis būdais. Solidarumas dvejopas - svarbu ne tik imti, bet ir duoti. Atsakingas elgesys taip pat yra būtinas.
Kai kurios Pietų šalys kartais solidarumą tapatina su pagalba iš kitų, tačiau pamiršta atsakingą elgesį. Tai reikia keisti. Mes, politikai, jaučiame atsakomybę savo šaliai. Nelengva Lietuvos žmonėms paaiškinti, kodėl per krizę jų algos buvo sumažintos 20 proc., o kai kuriose Pietų šalyse ir toliau diskutuojama apie 14-tą atlyginimą. Tai nepriimtina.
Todėl Jus vadina Baltijos šalių „Geležine Ledi"?
Nemanau. Pirmiausia privalau būti atsakinga ir reikli pati sau, o vėliau - kiti dalykai. Jeigu mano šalis elgiasi atsakingai, tai ji nori, kad ir kitos šalys taip elgtųsi.
Ar didžiuojatės tuo, kaip Lietuva pasikeitė per pastaruosius metus?
Tikrai taip.
Kuo sunkiau būti - Europos Komisijos komisare, atsakinga už biudžetą, ar Prezidente?
Jeigu ieškai problemų ir sunkumų, tai būtinai jų rasi. Aš esu tokia. Niekada nedirbau lengvo darbo. Visuomet iškildavo problemų, kurias turėjau spręsti ir dirbti rimtai. Jeigu dirbate nuoširdžiai, atvira širdimi, siekiate žinių ir norite rezultatų, darbui turite visiškai atsiduoti.
Kokie tolesni Jūsų siekiai? Apie Jus daug kalbama Briuselyje, esate matoma kaip Europos Vadovų Tarybos pirmininkė...
Esu tokio amžiaus, kad daugiau nebeplanuoju. Kartais svarbu matyti, kokių galimybių siūlo gyvenimas. Ieškoti pravirų langų ir durų. Taip yra protingiau. Apie ateitį spręsiu tada, kai ateis laikas. Dirbsiu ten, kur būsiu naudingiausia Lietuvos žmonėms.
Ko Balkanų šalys galėtų pasimokyti iš Baltijos šalių?
Sakoma, geriausia mokytis iš savų, o ne iš svetimų klaidų. Nėra recepto. Visi esame skirtingi, kitoks mūsų mentalitetas ir istorija. Sunkiu šaliai metu svarbu turėti gerų lyderių.
Niekada nemaniau, kad Lietuvos pirmininkavimas sutaps su pirmaisiais Kroatijos žingsniais į Europos Sąjungą. Tačiau atsitiko taip, kad pirmininkausime būtent tuo metu, kai Jūs prisijungsite prie Europos Sąjungos, kad būsiu Lietuvos prezidentė ir sveikinsiu Jus įstojimo proga. Man tai be galo malonu.