Lietuvos Prezidentė perspėja dėl didėjančio „Rusijos šovinizmo“
Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo regiono aneksija kelia nerimą Rusijos kaimynams nuo Kazachstano pietuose iki Baltijos valstybių šiaurėje. Perrinkta Lietuvos Prezidentė kalbėjo apie savo rytinę kaimynę Rusiją.
Lietuvoje liepa yra dainų švenčių metas, kaip ir renginys XV a. Šv. Jonų bažnyčioje.
Bet anapus akmenimis grįstos gatvės, baltai dažytuose neoklasikinio stiliaus Prezidento rūmuose Lietuvos Prezidentė Grybauskaitė mato mažai bendro su didžiąja kaimyne rytuose - Rusija. „Dabar matome agresyvią retoriką, agresyvų elgesį, agresyvią propagandą ir informacinius karus", - sako ji.
Didysis Rusijos šovinizmas
Interviu „Amerikos balsui" Prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad už Kremliaus, kurstančio prorusiškų separatistų pasipriešinimą Ukrainoje, sienų kyla „didysis Rusijos šovinizmas".
„Didysis Rusijos šovinizmas, kuris dabar auga Rusijoje, iš esmės labai priklauso nuo elito, bandančio jį atgaivinti. Ir tai labai pavojinga, - teigia Prezidentė. - Nesu tikra, kad jo nebus po penkerių metų, nes tai neabejotinai priklausys nuo Prezidento Putino."
Šeštadienį Dalia Grybauskaitė bus inauguruota antrajai penkerių metų kadencijai. Tikimasi, kad, būdama Lietuvos - didžiausios iš trijų Baltijos valstybių - Prezidente, ji imsis iniciatyvos pasipriešinant Rusijos regioninėms ambicijoms. Visos trys Baltijos šalys yra Europos Sąjungos ir NATO narės.
Lietuvos Prezidentė perspėja, kad Rusijos kišimasis į Ukrainos reikalus šiais metais reiškia pavojingą posūkį Rusijos santykiuose su kaimynais.
„Situacija kelia didelį susirūpinimą. Ir atrodo, kad tai dar ne pabaiga. Tie patys metodai, kurie dabar naudojami Rytų Ukrainoje - tie patys grasinimai, bent jau ne atvirai kariniai, o informaciniai, kibernetiniai. Propagandinius karus jau jaučiame ir mes Baltijos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje. Taip pat vyksta karinės pratybos mūsų pasienyje, Kaliningrado srityje", - sako Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė teigia neabejojanti, kad Rusija tiekia modernius ginklus prorusiškiems sukilėliams Rytų Ukrainoje.
"Teroristinėms grupuotėms tiekiama karinė technika, aiškiai rusiškos kilmės ir aiškiai ne pirkta, - pažymėjo ji. -Bet tiekiama specialiai ir labai brangi."
Kaip ir Rytų Ukraina, Baltijos šalys yra namai daugeliui rusakalbių gyventojų, kurie čia sudaro milijoną arba 15 proc. visų gyventojų skaičiaus.
Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo aneksija
Prezidentė Dalia Grybauskaitė aštriai kritikavo Kremliaus veiksmus prieš kaimynines šalis neva ginant rusakalbius, gyvenančius už Rusijos ribų. Ji palygino šią politiką su Vokietijos kariniais pateisinimais prieš Antrąjį pasaulinį karą.
„Matome, kad metodai, kurie buvo taikomi praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje, pradedami naudoti dabar XXI amžiuje", - sakė Prezidentė.
Ji teigė, kad Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo aneksija pažadino NATO. Nuo tada NATO kariai rotuoja Baltijos šalyse, vykdydami pratybas kartu su vietiniais kariais.
Lietuvos vadovė pažymėjo, kad jos šalis didina išlaidas gynybai, kad netrukus pasiektų NATO standartą - 2 proc. BVP.
Lietuva taip pat siekia sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo srityje.
Ši priklausomybė baigsis gruodį, kai suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla atplauks į Klaipėdos uostą Lietuvoje.
Laivo pajėgumai leis importuoti daugiau nei pakankamai dujų, reikalingų visiems Lietuvos poreikiams patenkinti.
Siekdama toliau mažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, Lietuvos Prezidentė ragino Vašingtoną patvirtinti dujų eksportą iš Jungtinių Valstijų. Pasak Prezidentės, tai duotų politinę naudą.
„Šiandien matome Amerikos atsakomybę - gan globalią - už saugumą, demokratiją, taiką. Energetika yra viena iš priemonių taikai užtikrinti be karinės intervencijos. Ir užuot siuntę karius, jūs galite siųsti dujas ir padarysite tą patį - užtikrinsite taiką pasaulyje", - sakė Dalia Grybauskaitė.
Mažindama priklausomybę nuo Rusijos ir stiprindama gynybinius aljansus su Vakarais, Lietuvos Prezidentė siekia išsaugoti savo tautos nepriklausomybę naujo Rusijos jėgos demonstravimo regione akivaizdoje.