Lietuvos geležine ledi tituluojama Dalia Grybauskaitė pasižada „imtis ginklo“, jeigu užpultų Rusija
VLADIMIRAI PUTINE, gali būti, kad radome Jums lygiavertį priešininką.
Tai yra moteris, su kuria geriau nesipykti.
Susipažinkite - Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė - 58-erių metų, turinti juodąjį karatė diržą ir atsisakanti būti Putino stumdoma.
Dalia Grybauskaitė, pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris ir pirmoji Lietuvos Prezidentė, perrinkta antrai kadencijai, nėra linkusi nutylėti.
Dalia Grybauskaitė, 2010 metais žurnalo „Glamour" išrinkta Metų moterimi, taip pat teigė, jog Rusijai ir Putinui „būdinga agresija, smurtas ir noras pažeisti valstybines sienas."
Praėjusį mėnesį Briuselyje vykusiame ES viršūnių susitikime ji griežtai perspėjo, kad Rusija praktiškai kariauja prieš Europą, ir paragino imtis griežtesnių sankcijų Maskvai.
„Rusija kariauja prieš Ukrainą, tai yra prieš valstybę, kuri nori tapti Europos dalimi. Rusija praktiškai kariauja prieš Europą", - pasakė ji.
Kaip ir kiti šio regiono atstovai, D. Grybauskaitė paragino NATO nuolat dislokuoti pajėgas Baltijos šalyse, kad būtų apsisaugota nuo bet kokios jų sovietinės eros „valdovės" keliamos grėsmės.
Dėl Prezidentės griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu ją imta vadinti Lietuvos geležine ledi.
Nors krizės metu Grybauskaitė turėtų būti parlamente, jos pasiryžimas imtis ginklo, be jokios abejonės, paskatino ir kitus sekti jos pavyzdžiu.
Dėl Rusijos įvykdyto Krymo užgrobimo ir vis augančių jos dalyvavimo Ukrainos Rytuose ženklų kartu su žvanginimu ginklais su Lietuva besiribojančiame Kaliningrado eksklave labai išaugo sukarintų pajėgų savanorių skaičius.
Atokiose Rytų Lietuvos vietovėse augančiuose tankiuose pušynuose jaunieji profesionalai savo kostiumus ir kaklaraiščius keičia į kamufliažinę aprangą, o planšetinius kompiuterius - į šautuvus.
Šie vyrai, kurie savaitgaliais tampa kariais, taip pat išdidžiai ant riešų dėvi žalios eglės ženklu puoštas apyrankes, simbolizuojančias jų nedidelės Baltijos valstybės karo meto pasipriešinimą Tarybų Sąjungai, kuri Lietuvą okupavo 1940 metais.
Studentai, verslininkai, valstybės tarnautojai, žurnalistai ir net politikai su šimtais kitų žmonių prisijungė prie valstybės remiamos Lietuvos šaulių sąjungos, kuri pirmą kartą buvo įsteigta 1919 metais, tačiau uždrausta 1940 metais, įsigaliojus sovietų režimui.
„Nuo krizės Ukrainoje pradžios šaulių skaičius Vilniaus padalinyje išaugo trigubai", - teigia Vilniaus kuopos vadas Mindaugas Balčiauskas. Tris milijonus gyventojų turinčioje šalyje Šaulių sąjungai priklauso 7000 narių; šis skaičius beveik prilygsta šalies kariuomenei, turinčiai 7000 karių ir 4200 rezervistų.
„Priklausymas sukarintoms pajėgoms suteikia man privilegijuotą galimybę gauti informacijos ir būti geriau pasirengusiam negu tie, kurie joms nepriklauso", - AFP teigė 37 metų finansų specialistas Artūras Bortkevičius, pridurdamas, kad nori išmokti įgūdžių, reikalingų jo gimtajai šaliai ir šeimai apginti.
Šios organizacijos nariai savaitgaliais dalyvauja pratybose, kurios vyksta miškuose ar karinių mokymų poligone į šiaurę nuo sostinės Vilniaus esančioje Pabradėje.
Prasidėjus krizei Ukrainoje, prie šios organizacijos prisijungė netgi rusų kilmės lietuviai.
„Aš esu rusų kilmės Lietuvos pilietis. Esu, kas esu, bet taip pat esu Lietuvos patriotas", - AFP sakė 40 metų fotografas Vladimiras Ivanovas.