19490216: Apsisprendimo šifras

Apsispręsti, susitarti ir liudyti – tai pagrindiniai darbai, kuriuos turi atlikti signataras. Atrodytų nedaug, tačiau vykstant nuožmiam karui šios sąvokos įgauna visiškai kitokias prasmes. Apsispręsti – nesusitaikant su agresija, atsisakant esamo gyvenimo ir rizikuojant savo bei artimųjų gyvybėmis. Susitarti – dėl tikslo, kurio gali ir nesulaukti. Liudyti – tiesą ir laisvę nepaisant tvyrančio teroro ir nežinomybės.

Būtent apsispręsti, 1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupuojant Lietuvą, privalėjo kiekvienas Lietuvos gyventojas. Pasiduoti, susitaikyti, atsitraukti ar priešintis? Tūkstančiai partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų pasirinko ginkluotą kovą (1944–1953). Be to, po penkerių metų karo partizanų vadovybė parengė ir pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaraciją – išskirtinį XX a. Lietuvos Respublikos dokumentą. Deklaracijos signatarai – aštuonios skirtingos asmenybės, kurias suvienijo nesusitaikymas su okupacija ir ekstremaliomis sąlygomis prisiimta pilietinė atsakomybė.

Paroda „19490216: Apsisprendimo šifras“ pristato aštuonių Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narių, 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarų, gyvenimo istorijas ir atkreipia dėmesį į sudėtingą vertybinį pasirinkimą, aktualų ir mūsų dienomis: asmeninė gerovė ar atsakomybė už Tėvynės ateitį?

1949 m. vasario 16 d. netoli Radviliškio esančiame Minaičių kaime pasirašytas svarbiausias kovojančios šalies dokumentas – partizanų deklaracija – apibrėžė šalies politinius tikslus ir į vieną struktūrą suvienijo viso krašto partizanus. Pasitelkiant inovatyvias priemones, parodoje atskleidžiamos deklaracijos signatarų: Jono Žemaičio-Vytauto, Aleksandro Grybino-Fausto, Vytauto Gužo-Kardo, Juozo Šibailos-Merainio, Broniaus Liesio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Adolfo Ramanausko-Vanago ir Petro Bartkaus-Žadgailos, asmenybės. Skirtingų profesijų atstovai, pasižymėję savitais pomėgiais, charakterio bruožais, ateities planais ir svajonėmis niekada neplanavo taip aktyviai įsitraukti į šalies politinį gyvenimą. Aštuonias skirtingas gyvenimo istorijas vienijanti tema: ekstremaliomis sąlygomis priimtas sprendimas pasitraukti į pasipriešinimo judėjimą, atskleidžiantis, jog istorinėmis asmenybėmis moderniose vakarietiškose visuomenėse ne gimstama, o tampama.

Centrine ekspozicijos ašimi pasirinkta metaforinė bunkerio, kuriame nuo persekiojimų slėpdavosi partizanai, konstrukcija. Čia unikalius eksponatus ir archyvines nuotraukas papildo vaizdo pokalbiai su šiandienos žmonėmis, kurių gyvenimo istorija primena partizanų vadų, iki priimant lemtingąjį sprendimą. Pasakodami apie kasdienybę ir ateities planus, parodos herojai taip pat svarsto apie savo sprendimą, kurį priimtų prireikus palikti viską, kas svarbu ir eiti ginti Tėvynės. Parodoje pasitelkiamos moderniausios šiuolaikinės technologijos ir garso instaliacijos kuria įtraukiančią aplinką, leidžiančią pajausti partizanų vadų kasdienybę. Netikėti architektūriniai sprendimai lankytoją kviečia susitikimui su pačiu savimi: koks būtų mano pasirinkimas?

Paroda skirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijos paskelbimo 70-mečiui. Parodos kuratorė: Nideta Jarockienė. Kūrėjai: Ieva Cicėnaitė, Norbertas Černiauskas, Enrika Kripienė, Luka Sinevičienė, Laura Grigaliūnaitė. Parodos partneriai: VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“. Projektą iš dalies finansavo LR Kultūros ministerija ir LR Krašto apsaugos ministerija.