„Mūsų kaimynai taip pat agresyvūs“ – Rytų Europos geležinė ledi Izraelio pusėje

Lietuvos Respublikos Prezidentė atvyko išmokti susitvarkyti „nepaprastoje kaimynystėje“. Interviu „Walla! NEWS“ viena didžiausių mūsų draugių Europoje papasakojo apie keliamą grėsmę savo šaliai, kartu ji tikisi gauti dalį Izraelio dujų.

Paskutinių savaičių teroro bangos Izraelyje užėmė antraščių pavadinimus ir nustūmė į šalį kitus svarbius dalykus. Viena iš „aukų“ – svarbus Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, žinomos kaip Rytų Europos geležinė ledi, vizitas Izraelyje. Tai pirmas jos vizitas Izraelyje, skirtas dujų projekto, Izraelio ir Europos santykiams, Izraeliui rūpestį keliančioms iniciatyvoms JT Saugumo Taryboje aptarti.

Prezidentė D. Grybauskaitė tapo Lietuvos valstybės vadove 2009 metais. Iki tol ji ėjo finansų ministro ir užsienio reikalų viceministro pareigas. D. Grybauskaitė atvyko į Izraelį savaitės pradžioje tam, kad paskatintų šalių bendradarbiavimą saugumo, ekonomikos, energetikos ir turizmo srityse. Užvakar ji susitiko su šalies Prezidentu Rivlinu, vakar bendravo su Ministru Pirmininku Netanyahu, be to, apsilankė Ramaloje, kur susitiko su Abu Mazenu. Šiandien, trečiadienį, D. Grybauskaitė susitiks su buvusiu Prezidentu Shimonu Peresu, kuris 2013 m. buvo pirmasis Izraelio Prezidentas, atvykęs į Lietuvą su oficialiu vizitu. Prezidentė rado laiko interviu „Walla! NEWS“ per (PLEF) ekonomikos forumą, skatinantį šalių verslo bendradarbiavimą.

D. Grybauskaitės vizitas vyksta abiejų šalių santykių atšilimo fone. 2013 m. Prezidentas Peresas lankėsi Lietuvoje. Buvęs užsienio reikalų ministras Avigdoras Libermanas lankėsi Lietuvoje kelis kartus, Izraelyje lankėsi aukšto rango ministrai, tarp jų krašto apsaugos ministras.

Santykių atšilimas gavo praktinę išraišką 2014 m. pabaigoje, kai JT Saugumo Taryboje buvo svarstytas Palestinos valstybės įsteigimo klausimas: tuo metu, kai tokios Vakarų Europos valstybės kaip Prancūzija ir Liuksemburgas balsavo už, Lietuva, kuri Tarybos pirmininke tapo 2014 m. pradžioje, susilaikė. Šis susilaikymas užkirto palestiniečiams kelią gauti balsų daugumą.

2015 m. pradžioje buvo atidaryta pirmoji nuolatinė Izraelio ambasada Lietuvoje, iki tol daugelį metų Izraelio reikalais rūpinosi ambasada gretimoje Latvijoje. Šių metų gegužę Lietuvos vyriausybė pakvietė Izraelio žurnalistus aplankyti šalį, tarp jų ir mane, vizito metu susitikta su krašto apsaugos, užsienio reikalų ministrais, aukšto rango kariuomenės atstovais.

IL URM Jeruzalėje teigia, kad šiandien Lietuva yra viena draugiškiausių Europos šalių Izraeliui, nepaisant, o galbūt ir dėl sudėtingos istorijos – Holokausto laikotarpio, taip pat dėl to, kad iki komunizmo laikotarpio pabaigos – 90-ųjų pradžios diplomatiniai santykiai tarp šalių nebuvo užmegzti.

D. Grybauskaitė paaiškino „Walla! NEWS“, kad santykiai pagerėjo dėl objektyvių priežasčių. Pasak Prezidentės, saugumas – pagrindinis dalykas, esame dvi šalys, kurios svarsto, kuo galėtų būti naudingos ir kaip galėtų sustiprinti viena kitą. Mūsų šalys atsidūrė panašioje situacijoje – abi privalo susitvarkyti nepaprastoje kaimynystėje, su agresyviais kaimynais. „Žvalgomės aplink ir matome Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu ir iš kitos pusės padidėjusią Rusijos karinę veiklą palei mūsų vakarinę sieną (Lietuva ribojasi su Kaliningrado sritimi, aut. past.). Jūsų šalis supranta, kokioje situacijoje esame, o mes galime pasimokyti iš jūsų“, – pažymi Prezidentė.

„Iš tiesų teiginys, kad santykiai pagerėjo mano dėka, viliojantis, – šypsodamasi sako D. Grybauskaitė. – Vis dėlto yra svarbių priežasčių. Mus labai domina kibernetinė apsauga (per pastaruosius kelerius metus Rusija bandė kelis kartus pakenkti Rytų Europos šalims, pasitelkdama kibernetines atakas, aut. past.), ypač, kai Izraelis gali pasiūlyti daug sprendimų šioje srityje. Be to, tęsiasi bendradarbiavimas verslo, turizmo ir kitose srityse, žinoma, turime Lietuvos žydų istoriją. Nuo tada, kai prieš 25 metus atkūrėme nepriklausomybę, atrandame savo praeitį ir istoriją, taip pat ir svarbų žydų indėlį į ją.“

Pagrindinis Lietuvos interesas artimų santykių su Izraeliu link susijęs su grėsme, kurią maža 3 mln. gyventojų šalis jaučia iš Rusijos. Po Krymo aneksijos ir pilietinio karo inicijavimo Rytų Ukrainoje daugelis įsitikinę, kad Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva yra Putino taikinyje. Šio nerimo fone Lietuvoje grąžinta privalomoji karo tarnyba. „Žinau, kad pas jus yra tas pats, – teigia D. Grybauskaitė. – Mano manymu, tai teisinga. Vakar buvome Jeruzalėje, mačiau dainuojantį jaunimą, žygiuojantį su Izraelio vėliavomis. Tautinis pasididžiavimas, mano nuomone, svarbus.“ Baimė dėl Rusijos paskatino Lietuvą gerinti saugumo, žvalgybos ir kibernetinės apsaugos pajėgumus, savaime suprantama, kad Izraelis šiose srityse turi, ką pasiūlyti.

Lietuva tapo ES nare prieš dešimtmetį, Rytų Europos šalis, jaučianti Rusijos grėsmę, įgyvendina ryžtingą politiką dėl Rusijos. D. Grybauskaitė politinės karjeros pradžioje buvo pavadinta geležine ledi ne tik dėl to, kad turi juodąjį karatė diržą – jos požiūris į Rusiją tą dar labiau patvirtina. „Mes, kaip ir jūs, esame šalis, turinti stiprius išgyvenimo instinktus. Tobuliname savo kariuomenę, investuojame į šalies apsaugą ir santykius su NATO, esame pasiruošę save apginti“, – tarsi atsitiktinai ir visiškai natūraliai pasakė Prezidentė.

Pasiteiravome D. Grybauskaitės, kuri didžiuojasi sugebėjusi paskatinti aktyvesnį bendradarbiavimą tarp šalių, ką ji mano apie Izraelio sprendimą išlikti neutraliam dėl karo Ukrainoje. Izraelis neprisijungė prie kitų Vakarų valstybių, smerkiančių Putino agresiją. „Žvelgiame į tai objektyviai. Suvokiame jautrią padėtį, kuri iškyla dėl nepaprastos saugumo situacijos šiame regione, dėl to suprantame jūsų pasirinkimą laikytis neutraliteto, – sako Prezidentė. – Neturime galimybės diktuoti kitų šalių pozicijų. Kiekviena valstybė turi priimti savo sprendimus. Galų gale jūsų padėtis ne mažiau sudėtinga nei mūsų.“

Nors Izraelis nėra Lietuvos partneris Rusijos atžvilgiu, Lietuva palaiko absoliučiai visą Izraelio politiką dėl palestiniečių. Vienas klausimų, aptartų vakar Ramaloje, yra palestiniečių veiksmai JT, ypač Saugumo Taryboje, kuriai Lietuva pirmininkauja iki 2015 m. pabaigos. Taip pat ir ES, nors ir Lietuva yra mums draugiška šalis, tačiau neaišku, ar ji veiks prieš ES iniciatyvas, darančias žalą nausėdijoms, ypač, kai šias iniciatyvas palaiko Vokietija ir Didžioji Britanija – svarbios Lietuvai šalys sprendžiant Rusijos klausimą.

„Man buvo svarbu susitikti su Prezidentu Abbasu būtent šiuo nepaprastu metu“, – sakė D. Grybauskaitė. Pasak Prezidentės, mes buvome susitikę Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. Tada kalbėjomės apie galimybes padėti palestiniečiams ekonomikos vystymo srityje, apie humanitarinę pagalbą. „Manau, kad būtų neteisinga lankytis šiuo metu Izraelyje ir ignoruoti kitą pusę. Svarbiausia žinia, kurią norėčiau perduoti palestiniečiams, ta, kad mes Lietuvoje atkūrėme nepriklausomybę savo pilietine veikla, mūsų revoliucija buvo pavadinta dainuojančiąja, nes žmonės išėjo į gatves ir dainavo protesto dainas. Netikiu, kad galima iškovoti nepriklausomybę teroru ir smurtu. Reikia derybų ir dialogo. Galime paminėti tarptautinę pagalbą šiuo klausimu, tik ne ginklų naudojimą“.

Vienas įdomesnių klausimų, aptartų per D. Grybauskaitės vizitą – galimas šalių bendradarbiavimas gamtinių dujų srityje. Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys daugelį metų buvo priklausomos nuo Rusijos dujų. Tačiau 2014 m. Lietuva užbaigė svarbiausią šalies projektą, pradėjo naudoti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir tapo penkta šalimi pasaulyje, besinaudojančia tokiomis technologijomis. Terminalas leido išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos dujų, arba, D. Grybauskaitės teigimu, „tarta ačiū ir viso gero bendrovei „Gazprom“.

„Europoje yra šalių, visiškai priklausančių nuo Rusijos dujų, ši priklausomybė paveikia jų pozicijas ir tai, ką jos gali ar negali pareikšti. Laimei, šioje srityje mes tapome nepriklausomi, tai mums leidžia išreikšti savo poziciją ir įsitikinimus. Lietuviai jau kelis kartus siūlė Izraeliui apsvarstyti galimybę pasinaudoti turimomis technologijomis eksportuojant Izraelio dujas. Teoriškai, terminalas gali priimti Izraelio dujas ir paruošti jas naudoti Europos pakrantėje“, – sako Prezidentė. Atsakydama į šį klausimą, Grybauskaitė pabrėžė: „tai iš tiesų įmanoma, bet tik tada, kai baigsite visas savo diskusijas šiuo klausimu“.