Pone Seimo Pirmininke, garbingasis Seime, Ekscelencijos, brangieji tėvynainiai, ponios ir ponai!
Šiandien, priimdamas tautos, Lietuvos žmonių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų man suteiktus Prezidento įgaliojimus, po savo priesaikos pirmiausia norėčiau tarti padėkos žodį Tautai ir Tėvynei.
Tauta, kaip suverenas, neklystamai renkasi savo lemties kelią. Prieš aštuonias dešimtis metų Vilniuje ryžtingiausi Tautos didžiavyriai įkūnijo per amžius iškentėtą Tautos siekį - paskelbė nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Prieš aštuonerius metus jų ainiai ypač sunkiomis sąlygomis šį žygdarbį pakartojo. Aš norėčiau padėkoti visiems, kurie, vedami savo širdies balso, iškentėję daugelį dvasinių ir fizinių kančių ir paaukoję gyvybes, nutiesė kelią naujam Lietuvos gyvenimui.
Iš šios garbingos tribūnos norėčiau padėkoti tiems, kurie jau nebegali mūsų išgirsti, nes pokario metais padėjo galvas už mūsų laisvę. Norėčiau padėkoti tiems, kurie sunkiai dirbo, augino vaikus, puoselėjo laisvės ir nepriklausomybės dvasią čia, Tėvynėje, arba nublokšti toli nuo jos.
Nepriklausomybė yra visų viena ir nedaloma. Kaip ir Lietuva.
Šioje garbingoje salėje yra žmonių, kuriems norėčiau padėkoti atskirai. Tai Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo, paskelbusio Lietuvos valstybės atkūrimo Aktą, Pirmininkas V.Landsbergis, buvęs faktinis valstybės vadovas tuomet, kai pakilusi tauta nusimetė okupacijos jungą, ir Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas - penkerius metus savo darbais ir siekiais buvęs Lietuvos Konstitucijos garantas. Ačiū Jums.
Mielieji Lietuvos žmonės, brangūs tėvynainiai! Šiandien, jau davęs priesaiką tarnauti Tautai ir Tėvynei, visų pirma prisimenu tuos jausmus, patirtus daugybėje susitikimų su Jumis. Tuomet supratau, kad vieno žmogaus, net ir Prezidento, galių niekada neužteks padaryti stebuklui, pagrįstam vien tik tikėjimu geresne, teisingesne ateitimi, kurios visi taip nuoširdžiai trokštam.
Per ypač trumpą laiką Lietuva išgyveno daugybę pasikeitimų, blaškydamasi iš vieno kraštutinumo į kitą, dažnai net susipriešindama, bandydama atspėti, kuris kelias būtų tikresnis. Taip buvo, tačiau daugiau taip neturi būti. Į XXI amžių Lietuva turi įžengti pakilusi pilnaverčiam gyvenimui.
Tam tėra tik vienas kelias - santarvė ir bendros, į vieną tikslą nukreiptos pastangos. Tokia santarvė - tai politiniai ir žmogiški susitarimai, kurių pagrindinis tikslas ir kriterijus - demokratija, žmonių gerovės kilimas ir saugus šalies gyvenimas.
Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija turi aukščiausią piliečių pasitikėjimą ir mandatą. Todėl aš sieksiu būti ne vien simboliniu valstybės vadovu ir atstovu, aš stengsiuosi būti visų Lietuvos žmonių Prezidentu, stengsiuos dalyvauti visose valstybės ir visuomenės veiklos srityse. Šventai tikiu, kad jūs mane palaikysite.
Lietuva įžengia į naują tūkstantmetį ir naujų idėjų pasaulį. Informacijos amžius, globalinės ekonomikos slinktys verčia mus rinktis racionalų veiklos būdą, nustatyti prioritetus, leidžiančius sukoncentruoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius bei pasirengti naujai iškylantiems reikalavimams ir problemoms.
Todėl piliečių išrinktas Seimas ir Lietuvos Vyriausybė gali ir turi kelti naujas idėjas ir sudaryti sąlygas joms įgyvendinti. Tačiau šiandien pernelyg dažnai valstybės institucijos yra laikomos arba dėl visko kaltos, arba už viską atsakingos. Pirmoji mūsų, čia susirinkusių, bendra pareiga - sutvirtinti žmonių pasitikėjimą savo valstybe ir jos institucijomis.
Manau, kad Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas dės visas pastangas, kad galėtume būti tikri dėl rytdienos, dėl savo galimybių naudotis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis. Tokį bendrą darbą su Seimu ir vykdomąja valdžia laikau svarbiausia Prezidento pareiga. Savo asmeniniu pavyzdžiu, reiklumu ir įstatymų tobulinimo iniciatyva sieksiu būti valstybės ir jos piliečių tarpininkas.
Šio darbo reikia imtis jau šiandien. Ryžtinga valstybės struktūrų reforma galėtų būti tinkamas būdas šiems tikslams pasiekti. Manau, kad Vyriausybėje nustačius optimalų, mažesnį nei šiandien ministerijų skaičių, pagerėtų jų veikla ir funkcijų derinimas, sumažėtų valdymo išlaidos.
Valstybės pareigūnus reikėtų skirti demokratiškai suderinus politinių partijų interesus ir atsižvelgus į šių žmonių autoritetą visuomenėje. Be to, skiriamų pareigūnų profesinė kvalifikacija, sąžininga veikla niekam neturėtų kelti abejonių.
Esu įsitikinęs, kad bet kokia mūsų gyvenimo pažanga yra galima tik išugdžius, įtvirtinus moralės standartą, pagal kurį už savo žodžius ar poelgius žmogus būtų atsakingas ir sau pačiam, ir kitiems.
Nepaneigtas būdas didinti kiekvieno žmogaus galias darant įtaką valdžiai yra pačios valdžios decentralizavimas, bendruomenės savivaldos galių stiprinimas. Visuomenei turi būti prieinama informacija apie valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų veiklą ir sprendimus. Atvirumas, pagarba ir tolerancija yra būdas visuomenei pažinti pačią save, suvokti ir realizuoti savo tikslus. Valdžios institucijų pareiga - sudaryti tam teisines ir technines sąlygas.
Gerbiamieji, aš tikiu, kad jūs suprantate, jog politika šiandien nėra niekas daugiau, kaip tik būdas rasti ir užtikrinti kelią realiam gyvenimo gerėjimui. Tiek iškentėjusi, išgyvenusi ir išlikusi kūrybinga Tauta yra verta tą pagerėjimą pajusti ne kada nors tolimoje ateityje, o dabar.
Todėl labai aiškiai turime sutarti, kas artimiausiu metu turi būti mūsų šalies prioritetai, kokiu keliu eidami galėtume tą gerovę sukurti per kuo trumpesnį laiką.
Remdamasis man suteiktu pasitikėjimo mandatu, siūlau šiuos valstybės politikos prioritetus: finansinė tvarka, švietimo, mokslo ir kultūros plėtra, sveikatos priežiūros stiprinimas, naujų rinkų lietuviškoms prekėms paieška, kovos su nusikalstamumu stiprinimas.
Gindamas šiuos prioritetus, ketinu veikti tik Konstitucijoje įtvirtintais būdais. Esu įsitikinęs, jog šie principai neprieštarauja Seimo patvirtintai Vyriausybės programai, todėl laikysiu savo tiesiogine pareiga Seimo ir Vyriausybės pastangas visų pirma kreipti būtent šiems prioritetams realizuoti.
Remsiu Seimo ir Vyriausybės pastangas plėtoti liberalią krašto ekonomiką, paremtą privačia nuosavybe ir asmens iniciatyva bei atsakomybe, tobulinti teisinę ir ūkinę laisvosios rinkos funkcionavimo sistemą.
Tik dirbantis žmogus yra orus, linkęs rūpintis savo ir visuomenės turtu, tik jis yra moralės vertybių išsaugojimo garantas. Valstybės pareiga yra sudaryti palankias sąlygas sąžiningai dirbti ir užsidirbti, skatinti darbo vietų kūrimą, nes tik taip įmanoma mažinti socialinių išlaidų naštą. Ypač tai aktualu kaime, nes žemės ūkio reformos iki šiol nedavė lauktų rezultatų.
Tačiau Lietuva netaps nei turtingesnė, nei labiau europinė valstybė, kol netaps saugesnė ir sau, ir tiems, kurie norėtų investuoti. Piliečiai kažkodėl nepasitiki teismais, policija, netgi įstatymų leidėjais.
Teisėsaugos sistemą būtina atnaujinti taip, kad kiekvienas šalies pilietis suvoktų, jog nusikaltimą padaręs asmuo, nesvarbu, kokią padėtį visuomenėje jis užimtų, negalės išvengti bausmės. Nusikalstamumo prevencija, ypač tarp jaunimo, yra svertas ne tik kovoti su padariniais, bet ir šalinti jų priežastis. Todėl stiprinti švietimo sistemą yra esminis valstybės uždavinys.
Mes - politikai ir verslininkai, tėvai ir pedagogai - visi kartu galime pakelti mokytojų ir mokyklos autoritetą, investuodami į jaunimo, taigi ir į savo valstybės ateitį.
Remdamasis Prezidento konstitucine atsakomybe už užsienio politiką, noriu oficialiai pareikšti, kad ir toliau tęsiu Lietuvos valstybės nepriklausomybės stiprinimo politiką, pagrįstą visų joje gyvenančių žmonių saugumo siekiu, plėtosiu abipuse pagarba ir supratimu grindžiamus draugiškus santykius su visomis, ypač kaimyninėmis, šalimis, tarptautines iniciatyvas, užtikrinančias pasaulyje taiką, demokratiją ir žmogaus teises. Lietuva, siekdama įgyvendinti savo tikslus ir apginti savo interesus, toliau pasirengusi vykdyti atvirą ir labai aktyvią užsienio politiką.
Vyraujanti Lietuvos užsienio politikos kryptis - kuo greičiau tapti NATO ir Europos Sąjungos nare. Aš asmeniškai rūpinsiuosi, kad Lietuvos žmonės kuo geriau suprastų šios integracijos svarbą. Dėsiu visas pastangas, kad mūsų šalis jau mano prezidentinės kadencijos metu taptų pilnateise Europos ir Euroatlantinės bendrijos nare. Siekiant tapti NATO nare, ypatingą dėmesį skirsiu praktiniam pasirengimui būsimai narystei, Lietuvos gynybinių pajėgų plėtrai.
Tačiau turime prisiminti, kad tauta ir žmogus gyvi tik tol, kol juos maitina gimtosios šaknys, kol jų syvais atiteka šimtmečių išmintis ir kultūra. Branginkime istorinę atmintį, kiekvieną žingsnį ženkime atsakingai, tik įvertinę savo galimybes ir siekius.
Brangūs tėvynainiai, Lietuvos kelias, jos Tautos ir jos valstybės kelias vingiuoja jau tūkstantmetį. Mūsų darbai, vargai ir lūkesčiai - tik trumpa šio kelio atkarpa. Tačiau mes, lietuviai, kur begyventume, kur bebūtume, esame viena Tauta, dirbanti Lietuvos labui.
Jūsų valia tapęs Lietuvos Respublikos Prezidentu, nuo šios dienos pradedu vykdyti Konstitucijos nurodytas valstybės vadovo pareigas. Kviečiu visus ir kiekvieną dėti visas pastangas, kad pasitikėjimas ir viltis, darbas ir teisingumas taptų kelrode žvaigžde nelengvame, bet prasmingame mūsų kelyje. Tepadeda man Dievas.
