Jūsų Ekscelencijos,
Brangūs studentai,
Ponios ir ponai,
Nuoširdžiai dėkoju už kvietimą apsilankyti šioje svarbioje Airijos Europos politikos institucijoje. Man be galo malonu matyti tiek daug šia proga čia susirinkusių garbių žmonių, tarp kurių yra diplomatų, Europos Sąjungos reikalų specialistų ir kitų Jūsų nuostabios šalies atstovų. Tai man įkvepia nuoširdaus džiugesio Europa, kurią kuriame dialogo, išminties ir bendradarbiavimo Europa.
Turiu prisipažinti, kad vykdamas į Dubliną galvojau apie Europą. Mums, politikams, labai patinka ši visais aspektais neišsemiama tema.
Tačiau šįkart apie Europą galvojau dėl kitos priežasties. Prieš dvi savaites buvau kitoje Atlanto pusėje, kur dėjosi baisūs dalykai. Dėl žiauraus teroro išpuolio žuvo tūkstančiai nekaltų žmonių. Tądien nusikaltėliai pasikėsino į pagrindines vertybes, sudarančias demokratijos pamatą.
Vertybių klausimas yra išties svarbus. Vargu ar dar kas nors mus gali susieti tvirčiau nei bendras ryžtas ginti laisvę ir demokratiją, o visų svarbiausia - pagarba žmogaus gyvybei. Mus skiria geografiniai atstumai, tačiau šiuolaikinės technologijos padeda lengvai įveikti nuotolius. Skrydis iš Vilniaus į Dubliną trunka vos pusketvirtos valandos. Kalbame skirtingomis kalbomis, bet šią problemą galima taip pat nesunkiai išspręsti, kaip tai padarėme šiandien. Mažiausiai turėtume jaustis esą skiriami socialinių ir ekonominių skirtumų, kurie, be abejonės, ilgainiui išnyks.
Tačiau tai, kad abi mūsų šalys yra mažos, demokratinės ir katalikiškos, mus visuomet vienys. Ir Lietuva, ir Airija abi yra patyrusios Europos nesėkmių, abi naudojasi jos laimėjimais. Mūsų šių laikų istorija yra laisvės ir tautinio identiteto gynimo istorija. Niekas mūsų negali išstumti iš savo vietos Europoje, išskus atvejus, kai užsienio jėgos iš užsienio mus ją palikti.
Taigi mūsų Europa yra pagrįsta vertybėmis, siekiančiomis giliau nei mūsų kultūrų skirtumai. Jos mus daro viena civilizacija, turinčia vieną likimą, vieną ateitį, o visų svarbiausia vieną saugumą. Esame neatskiriami vieni nuo kitų, kadangi bet kur įvykdytas išpuolis prieš laisvę ar demokratiją yra išpuolis prieš mus visus.
Todėl vieninga ir laisva Europa yra ne tik vizija ir siekis to, ką europiečiai amžius puoselėjo savo širdyse ir mintyse. Tai taip pat mūsų bandymas, remiantis Europos Sąjunga bei transatlantiniu Aljansu užtikrinti mūsų vertybių apsaugą.
Šiandien euroatlantinė integracija pasistūmėjo tiek, kad būtų galima priimti naujų demokratinių valstybių iš Vidurio ir Rytų Europos. Po ilgų ignoravimo ir izoliacijos metų mes statome savo bendrus namus, kuriuose Lietuva, Airija ir kitos Europos tautos dalysis bendro gyvenimo ir bendros veiklos privalumais bei atsakomybe. Suprantu, kad tai nelengvas procesas. Lietuva ir jos Baltijos kaimynės į pasaulio tautų šeimą sugrįžo tik prieš dešimtį metų. Ir tik prieš dešimtį metų Lietuva ir Airija užmezgė diplomatinius santykius.
Taigi natūralu, kad vis dar nedaug žinome vieni apie kitus. Tai vienas iš akivaizdžiausių šaltojo karo padarinių. Dėl jų mano regionas tam tikra prasme yra laikomas ramybės drumstėjų, kenčiančių nuo daugybės socialinių ir ekonominių problemų, kraštu.
Šią spragą reikia įveikti. Dėl šios priežasties man nepaprastai malonu lankytis Jūsų šalyje ir pažinti jos pasakišką grožį, klestinčią ekonomiką ir draugiškus žmones. Esu taip pat tikras, kad šiandien atvykę į Lietuvą nustebtumėte išvydę provakarietišką, atvirą ir tolerantišką šalį. Išvystumėte vieną iš sparčiausiai Šiaurės Europoje augančių ekonomikų. Išvystumėte tautą, kurios istorija buvo gana sudėtinga, bet šiandien ji puikiai sutaria su savo kaimynais. O visų svarbiausia išvystumėte santūrų mūsų žmonių ryžtą ginti vertybes, kuriomis tikime. Tai jau įrodė mūsų pajėgų dislokavimas Balkanuose. Atvirai šnekant, nauja Lietuva sukurta nuo nulio vos per dešimtmetį!
Euroatlantinė integracija tik palengvins mūsų raidą, ir tai jau vyksta. Vargu ar yra geresnė vieta tai įrodinėti nei čia, Airijoje. Kai kas sako, kad Lietuva dabar primena Jūsų šalį prieš trisdešimt metų laisvą ir išgyvenančią užsitęsusį pereinamąjį laikotarpį, tačiau tvirtai pasiryžusią atsigriebti už prarastą laiką. Todėl tikimės, kad mus lydės Jūsų solidarumas, ir kad taip mes paspartinsime viso žemyno augimą ir gerovę.
Kartais girdėti minčių, kad plėtra yra mainų procesas. Aš asmeniškai manau, kad plėtra yra procesas, kai laimi abi pusės. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjungos istorija yra geriausias pavyzdys. Kiekvienas plėtros etapas atnešdavo naudos visiems: Bendrija tvirtėjo, o naujosios narės įgaudavo daugiau stiprybės.
Neabejoju, kad tolesnė plėtra Senajame kontinente sukurs dar daugiau rinkų, sudarys palankesnes sąlygas verslui ir užtikrins stabilumą bei gerovę. Sutvirtėjus Sąjungai, Europa iškils kaip pasaulio galybė ir prisidės prie taikos bei saugumo išsaugojimo visame pasaulyje.
Norėčiau pakalbėti apie tokią Europos viziją. Šiais metais dėl Europos Sąjungos ateities pradėta plati diskusija, kurioje mintis provokuojančių argumentų jau išsakė ES narės. Atėjo laikas šalims kandidatėms įnešti savo indėlį į tai, kas greitai taps mūsų bendrais namais ir likimu.
Mano vizija paremta keturiomis sąlygomis. Pirma, mano nuomone, mes turime išlikti bendrija. Kaip mažos valstybės vadovas manau, kad mes, mažosios valstybės, daugiausiai galėsime nuveikti ir geriausiai jaustis Sąjungoje, kuri augs vadovaudamasi jos kūrėjų planais. Mums reikia Sąjungos, kurioje pagal bendro veikimo principą bus dalijamasi pareigomis ir užduotimis. Kiekviena narė privalo turėti teisę dalyvauti sprendžiant bendrijos reikalus, nes būtent tai yra lygiateisiškumo ir veiksmingo dalyvavimo esmė.
Suprantama, dvidešimt penkias ar daugiau valstybių jungiančią sąjungą valdyti nebus lengva. Taigi antroji mano mintis yra ta, kad mūsų Sąjunga turi būti funkcionuojanti bendrija. Manau, kad dėl šios priežasties Sąjunga turi numatyti savo konkrečią misiją ir uždavinius. Tikiu, kad svarbiausi iš jų bus solidarumas, nuolatinė plėtra ir mūsų bendrų vertybių gynimas.
Žinant uždavinius lengviau bus apsispręsti dėl ES institucijų ateities. Be jokios abejonės, šios institucijos turėtų priimti veiksmingus sprendimus. Šia prasme mes puikiai suvokiame, kad vis daugiau bendrosios Europos politikos sričių gali būti nebetaikoma veto teisė. Mano šalis iš savo istorijos žino, kad ne visada gerai per didelės veto teisės. Nuo penkioliktojo iki aštuonioliktojo amžių mano šalis buvo sudariusi sąjungą su Lenkija; ši sąjunga buvo pagrįsta veto teisės principu. Nuo pradžių mūsų didikai ja dažnai naudojosi, tačiau, kaip jums turbūt yra žinoma, ši bendra valstybė galiausiai žlugo - neteko savo žemių ir sugebėjimo priimti veiksmingus sprendimus.
Trečia, turime kurti atvirą ir bendradarbiavimu pagrįstą bendriją. Europos Sąjunga sėkmingai gyvuoja jau keletą dešimtmečių. Visą šį laikotarpį ji siekė į savo tarpą įtraukti Senojo žemyno valstybes. Šis procesas buvo naudingas visiems ir šalims kandidatėms, ir valstybėms narėms, ir pačiai Sąjungai.
Tiesa, dabartiniam vienijimosi procesui artėjant prie pabaigos, iškils naujų klausimų dėl Europos ribų. Manau, kad mūsų vizija turėtų būti paremta atvirumo ir glaudaus bei pragmatiško bendradarbiavimo principais. Sąjunga turi būti atvira visoms norinčioms Bendrijai priklausyti šalims, atitinkančioms narystės kriterijus ir galinčioms prisiimti bei įgyvendinti įsipareigojimus. Kita vertus, būtina plėsti abipusiai naudingą bendradarbiavimą su valstybėmis, besiribojančiomis su Europos Sąjunga. Pavyzdžiui, Lietuvai ir Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą, Kaliningrado sritis taps Rusijos Federacijos anklavu Europos Sąjungoje. Esame suinteresuoti palaikyti nuoširdžius draugiškus ryšius ir plėtoti bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi.
Paskutinė, bet ne mažiau svarbi mintis yra ta, kad turime kurti piliečių Europą. Šiandien atvykau čia todėl, kad padėčiau kurti tokią Europą, kurioje mūsų žmones vis glaudžiau sietų nauji draugystės ryšiai. Šia prasme noriu labai pagirti Europos Sąjungos PHARE programą, kuri daugeliui įvairių sričių specialistų iš Airijos atvėrė kelius į Lietuvą. Iš Jūsų gavome žinių bei teigiamų jausmų, kuriuos Jūsų tautiečiai puoselėja mūsų šaliai ir jos žmonėms.
Manau, kad vienas iš mūsų artimiausių tikslų yra toliau kurti Sąjungą, kurioje būtų reali judėjimo laisvė, kur žmonės keliautų ir keistųsi žiniomis, kur būtų vykdomi studentų mainai ir užmezgami nauji kontaktai. Todėl būtina, kad Europos Sąjunga plėstųsi. Gera pradžia jau padaryta Nicoje, ji mums suteikė apčiuopiamą viltį, kad naujosios narės į Europos Sąjungą galės įstoti jau 2004 metais. Lietuva yra pasiryžusi pasinaudoti šia galimybe. Tačiau kaip šalies kandidatės vadovas, noriu pabrėžti, kad mums yra žinomi įvairūs, kartais vienas kitam prieštaraujantys valstybių narių požiūriai į tolesnę Europos Sąjungos plėtrą. Šiuo metu visuomenėje vykstančios diskusijos atskleidė kai kurių ES valstybių nuogąstavimus, kad naujosios narės sužlugdys stabilumą ir gerovę ar susilpnins Sąjungą. Mano šalies ir kitų Vidurio Europos šalių laimėjimai per pastarąjį dešimtmetį neabejotinai įrodė didžiulį kandidačių raidos potencialą ir jų ryžtą kurti naują gyvenimą. Mes neprašome išmaldos, mes esame pasiruošę savo patirtimi, žiniomis ir kultūra prisidėti prie Europos plėtros. Tik suvieniję savo pastangas mes galime apsaugoti savo bendras vertybes, kurias per amžius puoselėjo Vakarų civilizacija.
Mano vizija yra saugi ir klestinti Sąjunga, kurią jungia žmonių šiluma, simpatijos ir dialogas.
Linkiu, kad mes sukurtume tokią Europą.
Dėkoju už dėmesį.
