"Veidas": Šiemet Prezidentas Valdas Adamkus pradeda skaičiuoti paskutiniųjų savo kadencijos metų dienas. Viena vertus, visus tuos ketverius metus jo reitingai buvo itin aukšti, vadinasi, žmonės juo pasitiki. Kita vertus, nemaža ir tokių, kurie tvirtina, kad "Adamkus per tą laiką nieko nepadarė" - nei žmonių gyvenimas ženkliai pagerėjo, nei korupcija sumažėjo, nei valstybės ekonomika išaugo ir pan. Todėl pirmasis Veido klausimas Valdui Adamkui ir buvo ką jis atsakytų tokiems savo kritikams?
V. Adamkus: Negalėčiau visiškai sutikti, kad nieko nepadaryta. Iš tiesų, šiandieninis gyvenimas nėra lengvas. Tačiau nepamirškime, kad prieš kelerius metus buvome stipriai paveikti Rusijos krizės, kurią sutikti tuometinė Vyriausybė nebuvo pasirengusi. Dėl to gan stipriai nukentėjų mūsų ekonominis gyvenimas, tą pajuto kiekvienas Lietuvos žmogus. Tačiau šiandieną iš tos krizės esame jau išbridę.
Ekonomika yra ženkliai pakilusi, mūsų eksportas auga, atsigauna ir kiti verslo sluoksniai. Visi finansiniai rodikliai rodo, jog Lietuvos gyvenimo lygis ne tik kad nesmunka, bet pamažu kyla. Tikrai norėčiau, kad augimo tempai būtų greitesni ir tą pajustų kiekvienas žmogus, tačiau reikia atsižvelgti į realybę. Būtent todėl nesutinku, kad per mano kadenciją Lietuvoje "nieko nepadaryta". Be to, nepamirškime, kad gyvename pilnai veikiančioje demokratinėje sistemoje.
Aišku, trūkumų yra, ir aš pats galėčiau išvardinti nemažai skaudulių. Pirmiausia, žinoma, dar egzistuojanti korupciją, kurios apraiškas kiekvienas jaučiame ir prieš kurias neturime teisės užsimerkti. Bet šiandien jau yra sukurtos nepriklausomos kovos su korupcija struktūros, kurios imasi šio nelengvo darbo. Tikėkimės, po kelių metų pamatysime ir to darbo rezultatus.
"Veidas": Visus ketverius metus itin aktyviai kišotės į vidaus politiką - keitėte premjerus ir ministrus, keldavote nemažus reikalavimus Seimui, nors konstitucinės valstybės vadovo galios šalies viduje gan ribotos. Kartu visuomet atmesdavote kalbas apie prezidento įgaliojimų išplėtimą. Kaip tą galėtumėte paaiškinti?
V. Adamkus: Galiu tik pakartoti - nematau reikalo kaip nors plėsti prezidento galių. Konstitucija tiesiogiai paveda prezidentui užsienio politikos funkcijas, tačiau juk niekur nepasakyta, jog jis negali aktyviai dalyvauti ir valstybės vidaus gyvenime.
Nuo pirmųjų savo kadencijos dienų sakiau, jog būsiu aktyvus prezidentas, esu juo ir tokiu liksiu iki savo kadencijos pabaigos. Todėl šiame kontekste žodis "kišimasis", mano supratimu, nėra tikslus. Reikėtų sakyti - aktyvus dalyvavimas valstybiniame gyvenime.
"Veidas": Jūsų kritikai neretai teigia, esą Prezidentas nuolat "rūpinasi", "domisi", tačiau konkrečiai lyg ir už nieką neatsako - dauguma atsakomybės atitenka Seimui ir ypač - Vyriausybėms. Kaip manote - gal vis dėlto reikėtų pakeisti Konstituciją ir labiau subalansuoti atsakomybės naštą?
V. Adamkus: Tai, kad valstybėje egzistuoja prezidentui nerimą keliančių dalykų, kaip tik ir rodo, jog valstybės vadovas negali būti ramiai rankas sudėjęs stebėtojas, nekreipiantis dėmesio į tai, kas liečia kiekvieną Lietuvos pilietį. Prezidentas turi dirbti Konstitucijos jam apibrėžtuose ribose, ir aš tą darau. Tačiau kartu aš negaliu ramiai žiūrėti, kaip kai kurios kitos valstybės institucijos nepakankamai greitai reaguoja į gyvenimo keliamus klausimus.
Manau, toli pavyzdžių ieškoti nereikia - užtenka perskaityti spaudą ir pamatysime, kad mūsų gyvenimas dar nėra toks, kokio norėtume. Esu įsitikinęs, kad privalau reguoti į viską, tačiau neperžengdamas Konstitucijos nubrėžto valdžių galių pasidalijimo.
Negaliu įvesti diktatūros, negaliu priversti visus daryti tai, ką, mano manymu, jie turėtų daryti. Bet galiu ir turiu atkreipti tiek Seimo, tiek Vyriausybės dėmesį į tai, kas kasdien vyksta mūsų gyvenime, kad jie į tai galėtų reaguoti, kaip pridera, pagal savo kompetenciją.
"Veidas": Dirbote su dviem Seimais ir su septyniais premjerais, jei skaičiuoti laikinuosius. Su kuriais buvo geriausia dirbti, kurie keldavo daugiausia problemų?
V. Adamkus: Darbas su visomis Vyriausybėmis buvo daugmaž vienodas. Viskas priklausydavo nuo problemų, su kuriomis tekdavo susidurti, aktualumo ir to,kaip greitai būdavo stengiamasi jas spręsti.
Tikrai negalėčiau skirti vienus nuo kitų, sakydamas, kad su tais buvo lengviau, o su anais - sunkiau. Manau, kad visų darbas - tiek prezidento su Vyriausybėmis, tiek Vyriausybių - su prezidentu - nėra lengvas.
"Veidas": Tačiau kai kurie premjerai (ypač Gediminas Vagnorius, Rolandas Paksas) nuolat kalba arba kalbėjo apie "Prezidentūros intrigas", privertusias juos palikti savo postus. Kiek tame tiesos?
V. Adamkus: Visiškai atmetu tokius teiginius. Aš visuomet laikiausi pozicijos klausimus spręsti viešai. Jokių intrigų nebuvo ir nebus. Teiginys, kad intrigos tapo kai kurių premjerų atsistatydinimo priežastimi, yra laužtas iš piršto.
"Veidas": Bet "Spaudos klube" Algirdas Brazauskas irgi puse lūpų užsiminė apie Prezidento patarėjų bandymus "daryti savarankišką politiką". Apskritai, apie Jūsų patarėjus pastaruoju metu itin daug kalbama - tad kaip Jūs suprantate patarėjų vietą tiek Prezidentūroje, tiek apskritai valstybės valdymo sistemoje?
V. Adamkus: Kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę, ypač jei ji susidaro žvelgiant iš šalies. Tačiau aš bendrauju su savo patarėjais kiekvieną dieną, tai komanda, su kuria aš dirbu. Prašau jų patarimų konkrečiais klausimais, tie patarimai paskui būna svarstomi bendrai. O išklausęs visas rekomendacijas, aš, o ne kas kitas, priimu sprendimus. Patarėjai tik perteikia mano sprendimus visuomenei. Jeigu kokie nors dalykai, kuriuos jie kalba, neatitiktų mano sprendimų, tuojau pat sureaguočiau. Tačiau iki šiol man dar nė kartą neteko to daryti.
Galimas dalykas, kad tiesiog skiriasi supratimas, kaip reikia dirbti su patarėjais. Dabartinis premjeras turi savo darbo stilių , aš turiu savąjį.
Galiu tik pridurti, kad nė vienas mano patarėjų jokios savarankiškos politikos neveda.
"Veidas": Beje, su pastaruoju metu lyg ir paaštrėjo Jūsų santykiai su A.Brazausku. Vieną dieną Jūs pasakote esąs ne prieš, jog būtų legalizuota samanė ir prostitucija, po kelių dienų Vyriausybė priima sprendimą stiprinti su tuo kovą. Apsikeitėte "dūriais" dėl elektros kainų padidinimo, Aukštojo mokslo įstatymo pataisų. Čia kas rinkimų kovos pradžia?
V. Adamkus: Priešingai, aš manau, kad tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė reaguoja į gyvenimo keliamus klausimus.
Aiškumo dėlei galiu pasakyti, kad mano pasisakymas dėl samanės varymo ar prostitucijos nereiškia, jog tam pritariu. Tik noriu, kad tam būtų suteikta teisinė forma, per kurią būtų galima reguliuoti esamus reiškinius. Negalima kišti galvą į smėlį ir sakyti, kad pas mus to nėra. Todėl didelio skirtumo tarp manosios ir Vyriausybės pozicijos čia nematau.
Dėl Aukštojo mokslo įstatymo irgi yra sutarimas - Vyriausybė labai realistiškai sureagavo į mano kreipimąsi. Todėl man keista girdėti interpretacijas, esą prezidentui trūksta ryžto priimti sprendimą.
Kokio ryžtingo sprendimo iš manęs norima, jei man buvo aiškiai pasakyta, jog įstatymas - neįgyvendinamas? Vyriausybė pareiškė, kad pinigų tam nėra ir nebus. Tai tik žmonių, kurie iš to įstatymo kažko tikisi, savotiškas apgavystė. Ar šito mums reikia?
"Veidas": Bet jeigu imsime Biudžeto įstatymą, tai iš pradžių sakėte, kad tokio galite nepasirašyti, paskui pasklido kalbos, jog paliksite, kaip ir Aukštojo mokslo įstatymą, pasirašyti Seimo pirmininkui, o galiausiai - pasirašėte. Kaip tą suprasti?
V. Adamkus: Politikoje ir gyvenime klausimus reikia spręsti realiai, pirmiausia žiūrint valstybės interesų. Pripažįstu, kad Biudžeto įstatymas netobulas, bet be jo būtų dar blogiau. Todėl po ilgų svarstymų ir konsultacijų su teisėsaugos, partijų, Vyriausybės, Pasaulio banko atstovais padariau išvadą, kad vienintelis būdas nepakenkti valstybės interesams yra Biudžeto įstatymo pasirašymas. Bet kartu aiškiai pasisakiau, kodėl tą darau ir nurodžiau, jog šis Biudžeto įstatymas yra taisytinas.
"Veidas": Ar tokiu atveju buvo prasmė iš anksto sakyti, kad galite ir nepasirašyti?
V. Adamkus: Taip. Juk galimybė nepasirašyti buvo. Kodėl aš turėjau pasakyti, kaip pasielgsiu, prieš tai iki galo neištyręs visų galimybių ir visų galimų mano sprendimo poveikių valstybės gyvenimui?
"Veidas": Daug komentarų ir kritikos susilaukė Jūsų siūlymas pavesti nepriklausomiems ekspertams sukurti mokesčių sistemą, kurią Seimas priimtų be diskusijų. Ar iki šiol taip manote, ar vis tik pripažįstate, jog tai buvo klaidingas siūlymas?
V. Adamkus: Ir šiandien manau, jog tai nėra klaidingas siūlymas. Patys mes per eilę metų negalime rasti sutarimo dėl mokesčių sistemos, negalime išspręsti vieno svarbiausių ekonomikos klausimų. Kodėl tuomet nepasirinkus tokios sistemos, kuri pasaulyje jau išbandyta ir veikia?
Jeigu pasirodys, kad ji turi trūkumų, ieškosime geresnio kelio. Tuo tarpu šiandien matau, kad politikų ir analitikų pasišaudymas žiniasklaidoje šiuo klausimu pačios mokesčių sistemos reformos nepastūmėjo į priekį nė truputėlio. Kur buvome įstrigę, ten ir esame, ir prabėgus metams vis dar svarstysime - koks geriausias būdas tvarkyti mokesčius? Juk kad dabartinė mokesčių sistema neefektyvi, pripažįsta visi.
"Veidas": Bet ekspertai irgi skiriasi - Laisvosios rinkos institutas sukurtų vienokią sistemą, socialdemokratų ekspertai - kitokią. O tarpusavyje ekspertai baisiau už politikus susipjauti gali.
V. Adamkus: Jeigu politikai iki šiol nieko nenutarė, tai gal pabandykim ir duokim progą susikirsti ekspertams?
"Veidas": Na, ir chrestomatinis klausimas ar dalyvausite prezidento rinkimuose?
V. Adamkus: Aš šio klausimo šiandien nesvarstau. Esu aiškiai pasakęs - dirbsiu iki paskutinės dienos ir tik šių metų pabaigoje žiūrėsiu - kiek aš esu reikalingas.
"Veidas": Vis tiek, greta A.Brazausko, esate laikomas vienu realiausių rinkimų nugalėtojų, jeigu tik nuspręstumėte juose dalyvauti. Ar Jūsų apsisprendimas priklausys nuo to, dalyvaus A.Brazauskas rinkimuose, ar ne?
V. Adamkus: Ne.
"Veidas": O kokio prezidento, Jūsų manymu, reikėtų Lietuvai ateinančius penkerius metus, atsižvelgiant į užduotis, kilsiančias valstybei, esančiai NATO ir ES nare?
V. Adamkus: Tai turi būti žmogus, kuris gerai orientuojasi Vakarų politikoje, jos uždaviniuose, gali laisvai bendrauti su Vakarų politikais, įtikinti juos, jog Lietuvoje veikia demokratinė sistema. O visų svarbiausia - tai turi būti žmogus, turintis pilną Lietuvos žmonių pasitikėjimą. Jeigu jis tokio užnugario neturės, jo galimybės efektyviai dirbti bus labai ribotos. Pasaulis į tai irgi atitinkamai reaguotų.
