Paskutinė galimybė pamatyti ekspoziciją „Laisvė kurti“
2018 Lapkričio 14 d.
Valstybės pažinimo centras (Totorių g. 28)

Daugiau nei dvejus metus Valstybės pažinimo centro ekspozicijoje buvusi „Laisvė kurti“ gruodžio mėnesio pradžioje užsidarys atsinaujimui. Paskutinės lapkričio mėnesio savaitės – puiki galimybė dar kartą apžiūrėti arba iš naujo pamatyti (netgi jau buvus) šią parodą.

2016-ųjų metų kovo 10-ąją dieną atsidarius Valstybės pažinimo centrui integralia jo dalimi tapo ir maža ekspozicijos erdvė „Laisvė kurti“, įsikūrusi II-ajame aukšte. Vos 20-ies kvaratinių metrų salė funkcionuoja kaip mažas kosmosas, pristatantis įvairiausios kultūros ir meno sritys: nuo literatūros iki tapybos, nuo filmo iki teatro, nuo skulptūros iki dainuojamosios poezijos. Visų kūrinių autoriai – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Ši premija teikiama kiekvienais metais, vasario 16-ąją dieną, LR Prezidentūros rūmuose taip įvertinant kultūros ir meno atstovų indėlį į valstybės kūrimą.

Parodą kuravo menotyrininkė Laima Kreivytė. Šios autorės tikslas buvo mažoje ląstelėje parodyti meno ir kultūros įvairovę. Tam, kad nebūtų maišaties buvo išryškintos kelios pagrindinės gijos, jungiančios visus ekspozocijos salėje esančius kūrinius.

Pristatydama ekspoziciją kuratorė Laima Kreivytė sakė, kad „pirmiausia pasirinkta Sigito Gedos poema „Strazdas“ su Petro Repšio iliustracijomis. Sigitas Geda yra vienas svarbiausių lietuvių poetų, kuris lietuvių kalbą ištraukė iš mitologinių gelmių, pakylėjo į aukštą lygmenį. Jo poema „Strazdas“ parašyta 1967 m., kai autorius buvo jaunas, vos 24 metų, tačiau su begaline energija, gaivališkumu.“

Kuriant šią poemą Sigitui Gedai buvo ypatingai svarbus lietuvių poetas, dvasininkas Antanas Strazdas-Strazdelis. Menotyrininkė Laima Kreivytė pažymi, kad „Strazdo asmenybė – netelpanti į jokius rėmus. Jis dvasininkas, poetas, nelojalus caro valdžiai. Taip atsiskleidžia laisvo žmogaus, asmenybės, kūrėjo drama. Pats Sigitas Geda yra sakęs, kad lietuviai neturi nacionalinio epo. Šis projektas – „Strazdo“ poema – buvo Gedos ambicingas paraiška, pamatai tokio epo kūrybai, o Strazdas – herojinė figūra“.

Šis kūrinys buvo pasirinktas ne tik dėl svarbios temos, tačiau ir dėl to, kokį didelį susidomėjimą jis sukėlė ir kitų menininkų, vėliau tapusių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tarpe. Režisierius Jonas Vaitkus sukūrė spektaklį, vėliau filmą „Strazdas – žalias paukštis“, Scenografiją kūrė Dalia Lidija Mataitienė. Vytautas Kernagis įdainavo plokštelę, skirtą poemai „Strazdas“, o šiai plokštelei viršelį kūrė kitas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas – Leonardas Gutauskas. Įvairių sričių meninkų susidomėjimas šia poema parodė jos aktualumą ir galimybę pokalbiui.

Kita svarbi gija, jungianti visus kūrinius „Laisvė kurti“ ekspozicijoje buvo formos klausimas: kaip kūrinys sukurtas? Ne tik ką jis bando „pasakyti“, bet ir kaip tai stengiasi padaryti. Šiam aspektui pasirinkti du Povilo Ričardo Vaitiekūno tapybos darbai. Kaip pažymėjo menotyrininkė Laima Kreivytė „Povilas Ričardas Vaitiekūnas – vienas įdomiausių, didžiausių koloristų lietuvių dailėje. Spalva – sodri, klampi. Vaitiekūnas yra geras pavyzdys lietuvių dailės „modernėjimo“: kai svarbu tampa pati spalva, faktūra. Žiūrėdamas į šiuos kūrinius gali išmokti skonėtis. Visai nieko blogo, kad pamatai šiuos paveikslus kaip tortą. Pozityvia prasme, tai – maistas akims.. Dailininkas sąmoningai nekuria iliuzijos, kad paveiksle pamatysite tikrovę. Kitas nacionalinės premijos laureatas menotyrininkas, poetas Alfonsas Andriuškevičius parašė tekstą apie Vaitiekūną „Geri abu teptuko galai““. Šis tekstas apibūdina autoriaus išmonę ir talentą. „Kalbant su mokiniais galima paskatinti kūrybiškumą – jei įsijauti į kokį darbą, labai įkvėptai viską darai ir tradicinės priemonės gali būti panaudotas netradiciškai. Paveiksluose matosi teptuko šėrių brūžinimai, bet kažkurioje vietoje, kai reikia kitokios faktūros – apsiverti teptuką ir nupaišai kitaip“.

Ekspozicijoje galima pamatyti, išgirsti, paskaityti puikius nacionalinių premijų laureatų kūrinius, kurie visų pirma apčiuopia pokalbį tarp skirtingų asmenybių ir meno krypčių, taip pat pastebėti kultūros, gamtos, istorijos ir mitų daugiabalsiškumą, kuris skleidžiasi mene ir kultūroje bei permąstyti meno svarbą kiekvienos valstybės judėjimui į priekį.

Vienas svarbiausių parodos motyvų, anot kuratorės Laimos Kreivytės: „Žmogaus, sparnuoto žmogaus noras išsiveržti. Nelaisvi žmonės negalėjo sukurti laisvos valstybės. Savotiškai Sigito Gedos „Strazdas“ buvo dainuojančios revoliucijos pranašas. Visa tai atėjo iš kultūros žmonių“.