Lietuvos šimtmečiui skirtoje parodoje - unikalūs eksponatai
2018 Lapkričio 09 d.

Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje įkurtame Valstybės pažinimo centre šimtmečio proga duris atvėrė unikali paroda – seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Pasitelkdama šiuolaikines technologijas ir netikėtus eksponatus, profesionali kūrėjų komanda pristato netradicinį šimtmečio pasakojimą.

Tarpukariu – netikėtas išradimų bumas

Parodoje pristatomos savo laiką pralenkusios idėjos nustebins ne tik drąsiais užmojais, bet ir humoro doze. Tarpukariu stebint, kaip Vakarus į priekį stumia nauji išradimai, Lietuvoje suprasta, kad jų reikia ir čia: imta skatinti išradimų kūrimą bei registravimą. „Labiausiai šypseną kelia savojo Edisono paieškos. Užregistruota daugybė keisčiausių išradimų – nuo apvalios skylės veidrodyje su mylimo žmogaus nuotrauka iki greitaeigių čiūžių“, – prasitaria parodos kuratorė Rosita Garškaitė.

Tarpukariu užgimusi išradėjų karta pasiūlė daugybę modernių sprendimų. Šalies inžineriai, mokytojai, mechanikai registravo netikėčiausius išradimus. Tarp spaudoje aprašomų naujovių – kauniečio šaltkalvio požeminis tankas, „vaterklozetas“, kuriam nereikia vandentiekio, bet kur pakilti ir nusileisti galintis lėktuvas ir kiti stebinantys įrenginiai.

Specialiai parodai atkurta istorija

Siekiant įvairiapusiškai pristatyti šią išradimų bangą, specialiai parodai sukurtas greitaeigių čiūžių modelis. Prieš devyniasdešimt metų mechaniko iš Šiaulių pasiūlyta batų su ratukais idėja tarpukariu taip ir nebuvo įgyvendinta: iki mūsų dienų išliko tik trumpas šios vizijos aprašymas laikraštyje. Juo remdamasis skulptorius Robertas Ožalinskas negailėdamas įgūdžių ir fantazijos sukūrė tarpukariu išrastas riedučių pirmtakes.

„Aš, kaip skulptorius, turiu savo viziją: galbūt elektrikas ar mechanikas būtų padaręs kitaip, bet šiuo atveju man svarbiausias dalykas – vizualinė išraiška”, – apie gamybos procesą pasakojo Dauguose gyvenantis ir kuriantis R. Ožalinskas. Atkurdamas pagrindinius čiūžių elementus – ratukus ir perdavimo mechanizmą – skulptorius siekė užtikrinti jų autentiškumą, galvoti, kaip tarpukario mechanikas ir naudoti tokias medžiagas, kurios tuo metu galėjo būti panaudotos. „Norėjau, jog kiekvienas priėjęs matytų – kurta tikrai ne šiandien, o tarpukariu“, – teigė kūrėjas.

Įkvėpimas dabarčiai ir ateičiai

Paklaustas, kodėl ėmėsi šio nemažai pastangų pareikalavusio darbo, R. Ožalinskas pasakojo, kad pagrindine paskata tapo Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimas. Dauguose kultūros klubui „Kitaip“ vadovaujantis kūrėjas pasakojo pasigendantis iš visuomenės kylančių iniciatyvų tiek minėti svarbią Lietuvos istorijos datą, tiek aktyviau įsitraukti į bendrosios gerovės kūrimą. Pats skatindamas įvairias visuomenines iniciatyvas, R. Ožalinskas sako, kad jo realizuota tarpukario vizija – greitaeigės čiūžės – yra pozityvus pavyzdys: „Žmogus, kuris kūrė čiūžes, tikėjo šia idėja, tačiau jos išpildyti neleido galimybės ir istorinės aplinkybės: šiandien viskas truputį kitaip.“

Suplanuokite apsilankymą jau dabar! Rekomenduojama registracija į parodą čia