Nuolatinė Valstybės pažinimo centro ekspozicija, įsikūrusi trijuose LR Prezidento rūmų ansamblio aukštuose, supažindina su esminiais valstybės elementais: teritorija, gyventojais, valstybės institucijomis ir jų funkcijomis. Čia kalbama apie pilietybės instituto kaitą ir šiandieninę sampratą, piliečių teises ir pareigas, aktyvų įsitraukimą į valstybės gyvenimą.

Į centro ekspoziciją įsilieja ir ją organiškai praplečia keičiamos parodos. Su Lietuvą garsinančiais meno kūrėjais – Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais – supažindina paroda „Laisvė kurti“. Ekspozicijų erdvėse taip pat galima susipažinti su E. Kuckaitės, K. Grigaliūno, M. Lukošaičio, A. Novicko darbais. Naujausia Valstybės pažinimo centro ekspozicijos dalis – du metus veiksianti paroda-seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos", kurioje, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, lankytojai kviečiami tiek susipažinti su skirtingomis istorinėmis aplinkybėmis kurtomis Lietuvos vizijomis, tiek sukurti savąją.

LAISVĖ PAŽINTI IR BŪTI SAVIMI

65 tūkst. kvadratinių kilometrų plotas ir beveik trys milijonai žmonių – tai dvi sąlygos, grindžiančios Lietuvos valstybės egzistavimą. Šioje ekspozicijoje kalbama apie tai, kur gyvename ir kokie esame, kokia bendra atmintis mus sieja.

Modernią Lietuvą kūrė žmonės, kilę iš pačių įvairiausių jos vietų. Santykis su namais juos formavo, tačiau neapribojo mąstymo. Ekspozicija kviečia permąstyti savo asmeninį ryšį su Lietuvos teritorija ir bendrapiliečiais. Pamąstykime kartu, ar gerai pažįstame savo namus, kas mus jungia su kitais Lietuvos gyventojais, kokiais Lietuvos kūrėjais patys norime būti!

LAISVĖ SPRĘSTI IR VEIKTI

Šioje ekspozicijoje kviečiame susipažinti su Prezidento rūmų istorija bei Prezidento institucija. 

Prezidento rūmų istorija glaudžiai susijusi su Lietuvos valstybės istorija. Per daugiau nei 600 metų šiame pastate buvo įsikūrę vyskupai ir generalgubernatoriai, čia buvo apsistoję karaliai, carai ir imperatoriai. Politinis valstybės gyvenimas visuomet sukosi aplink šiuos rūmus, todėl  neatsitiktinai 1997 metais šie rūmai tapo Lietuvos Respublikos Prezidento darbo vieta. 

Prezidentas yra Lietuvos piliečių tiesiogiai renkamas valstybės vadovas, kuriam pavesta ginti ir saugoti Lietuvos valstybės interesus bei atstovauti Lietuvai santykiuose su užsienio šalimis, kuris rūpinasi visais šalies piliečiais ir jų gerove. Šioje ekspozicijoje pasakojama, kaip tampama Prezidentu, kokios yra konstitucinės Prezidento teisės ir pareigos, rodoma, kaip veikia Prezidento institucija, plačiau pristatomi atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovai. Čia taip pat sužinosite, kokiais valstybės apdovanojimais ir už ką Prezidentas apdovanoja ypač Lietuvos valstybei nusipelniusius Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečius.

LAISVĖ BENDRADARBIAUTI

Susipažinkite su užsienio šalių vadovų bei tarptautinių organizacijų dovanomis Lietuvos Prezidentams.

Jungtinių Tautų narėmis yra 193 šalys. Su 184 valstybėmis Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius, t. y. egzistuoja abipusis teisiškai įpareigojantis susitarimas pripažinti viena kitos suverenitetą ir palaikyti ryšius pagal tarptautinėje teisėje apibrėžtus principus. Vykstant valstybės vadovo vizitams į užsienio šalį ar priimant užsienio svečius Lietuvoje, vienas iš būdų išreikšti pagarbą ir sustiprinti vadovų tarpusavio ryšį yra apsikeitimas oficialiomis dovanomis. Tai senųjų civilizacijų laikus siekianti diplomatinė tradicija, kuri padeda šalių vadovams parodyti abipusius jausmus ir kartu pristatyti savo šalį.

Oficialios dovanos gali būti pačios įvairiausios – nuo knygų ir liaudies menininkų darbų iki brangakmenių ar aukso papuošalų. Šioje ekspozicijoje pristatomos dovanos, kurias Lietuvos Prezidentai gavo per dvišalius susitikimus iš savo partnerių užsienio šalyse.

LAISVĖ DALYVAUTI

Valstybės egzistavimui būtini piliečiai – žmonės, kurie gyvena jos politinėje bendruomenėje, kasdien ją kuria ir keičia savo darbais. Visi aktyvūs valstybės piliečiai yra jos kūrėjai. Ši ekspozicija padės suprasti, kaip laikui bėgant kito pilietybės samprata, ką reiškia būti piliečiu šiandien.

Pilietis, norėdamas aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime, privalo gerai išmanyti savo teises, bet taip pat visada prisiminti ir pareigas. Gimstame būdami bendruomenės nariais ir įgyjame tam tikrų teisių suteikiančią pilietybę. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip jos bus saugomos ir įgyvendinamos.

Ekspozicijoje rasite galimų aktyvios pilietinės veiklos formų ir jos pavyzdžių iš netolimos praeities. Norėdami pagerinti savo bendrapiliečių gyvenimą, turime nuolat aktyviai veikti ir siekti pokyčių. Lietuvos istorijoje būtent tokie piliečiai mums iškovojo laisvę.

LAISVĖ SUSITARTI

Kad valstybė egzistuotų, kiekvienas pilietis turi ištarti esantis valstybinės bendruomenės narys, pritarti jos savarankiškumo siekiams ir sutarti dėl bendros gyvenimo tvarkos. Konstitucijoje yra įtvirtintas visų bendrapiliečių bendras susitarimas, kokiais principais remiantis turi būti tvarkomas valstybės gyvenimas. Vadovaujantis Konstitucija valstybėje kasdien tariamasi, kaip suderinti skirtingus mūsų interesus ir kartu pasiekti geriausių rezultatų.

Ekspozicijoje sužinosite, kaip skirtingose valdžios institucijose priimami sprendimai, kaip veikia valstybės aparatas, kaip įgyvendinami esminiai demokratinės santvarkos principai (rinkimai, valdžių padalijimas, partinis atstovavimas), koks piliečių vaidmuo įstatymų ar kitų svarbių sprendimų, priėmimo procese.

PARODOS

Ar jūs norėtumėte gyventi valstybėje, kurioje nutiesti puikūs keliai, klesti verslas ir pramonė, kyla nauji pastatai, mokyklose atsakingai dėstomi tikslieji ir gamtos mokslai, tačiau... nėra kultūros ir istorijos?

Nesunku nuspėti, kokia ji atrodys tuščia, nyki ir beveidė, nuolankiai pasirengusi bet kurios svetimos kultūros atėjimui ir įsitvirtinimui. Taip svetimieji pamažu įbruks savo istoriją, kalbą, vertybes, grožio kriterijus, o tada – ir gyvenimo tikslus. Taip jau buvo... Lietuvai svetima valstybė ne kartą bandė primesti savo nuostatas ir siekius, ir tik gyvybinga, per amžius išsaugota kultūra neleisdavo šaliai panirti į istorinę nežinią. 

Būtent todėl su istorija ir kultūra susiję kūriniai tapo integralia Valstybės pažinimo centro ekspozicijos dalimi. Juos galite rasti trijose Centro vietose: nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai pristatomi parodoje „Laisvė kurti“, apie tai, kas esame, kalbama parodoje „Tapatybė“, o „Atminties randai“ byloja apie mus vienijančią istorinę atmintį. Centre eksponuojamos parodos – nuolat kinta. Archyvo skiltyje kviečiame susipažinti su metus eksponuota paroda „Pro-testo laboratorijos archyvas“ ir kiek ilgiau nei pusę metų veikusia projekto Misija Sibiras inicijuota paroda „Pasivaikščiojimas Sibire“.

                                             
Laisvė kurti
Atminties randai Tapatybė

Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos

Valstybės pažinimo centras šimtmečio proga pristato unikalią parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Pasitelkdama šiuolaikines technologijas, profesionali kūrėjų komanda kviečia į netradicinį šimtmečio pasakojimą. 

Nevadovėlinė istorija arba Istorija yra ir tai kas neįvyko

Parodos turinį kūrusiems profesionaliems istorikams ši paroda – ambicingiausių ir labiausiai netikėtų idėjų paieškų rezultatas. Jie atrado eksliuzyvinius, savo laiką pralenkusius išradingųjų vizionierių užmojus, kuriems nestigo ir gero humoro jausmo. Pasak parodos kuratorės Rositos Garškaitės „neabejotinai daugiausia šypsenų sukelia tarpukariu vykusios lietuviškojo Edisono paieškos, o tuo pačiu išradimų registravimo bumas iliustruoja ir parodos siekį parodyti, apie ką fantazavo, svajojo, ko troško mūsų piliečiai“. Žinoma, istorinė valstybės atkūrimo drama pasivyti, išlikti ir būti savimi virsdavo ne tik įgyvendintomis vizijomis, tačiau būtent drąsios idėjos intriguos ir įkvėps parodos lankytojus. „Vienas iš tokių ryškiausių, nors ir neįgyvendinamų pavyzdžių - vis dar aktualus prof. Kazio Pakšto Atsarginės Lietuvos projektas Angoloje“ – prasitaria parodos koordinatorė.

Intriguojanti forma, žadinanti vaizduotę

Valstybės pažinimo centro lankytojus stebins ir parodos pateikimo forma. Centro vizitine kortele tapusios planšetės – tik dalis šiame projekte naudojamų inovatyvių technologijų. Didelės, ant sienų projektuojamos vizualizacijos, paveikūs garso takeliai sukurs skirtingų laikotarpių nuotaiką, žadins vaizduotę. Lankytojai patirs tarpukario lūkesčius, karo nuožmumą, sovietmečio nuobodulį, sąjūdžio pakilumą.

Ypatingas projekto patrauklumas – ekspozicijos architektų ir dizainerių nuopelnas. „Norėdami ne tik interaktyviai pristatyti, bet ir įkvėpti lankytojus kurti savo pačių vizijas, suprojektavome itin asmenišką ir atpalaiduojančią erdvę – šviesos efektai, grafinės animacijos, veidrodžių panaudojimas – tik kelios malonios smulkmenos“ – teigia architektas, „Processoffice“ atstovas Rokas Kilčiauskas. Po seanso lankytojai bus pakviesti dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse – visų norinčių lauks vizijų laboratorija.

Parodos lankymas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija

Netipiškas parodos formatas diktuoja taisykles: reikalinga išankstinė registracija. Vieno seanso metu apsilankyti galės iki 30 žmonių. Kaip ir iki šiol, Valstybės pažinimo centro lankymas nemokamas.

Parodos tikslinė auditorija – plačioji visuomenė nuo aštuntos klasės mokinių iki senjorų, taip pat užsienio svečiai, kuriems informacija pateikiama anglų kalba. Pradinių klasių moksleiviams bei tėvams su mažais vaikais rengiama speciali edukacinė programa. Seansai pritaikyti klausos negalią turintiems lankytojams.

Parodos „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ autoriai skirtingų sričių profesionalų komanda: istorikai, politologai, architektai, dizaineriai, rašytojai, režisieriai, aktoriai. Parodos kuratorė Rosita Garškaitė. Parodos istorikai dr. Norbertas Černiauskas ir dr. Tomas Vaiseta. Pagrindinis parodos architektas dr. Rokas Kilčiauskas („Processoffice“). Tekstus kūrė dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. 

Archyvas
2018