LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS PAREIŠKIMAS DĖL SANTYKIŲ SU RUSIJA PLĖTROS IR SAUGUMĄ BEI PASITIKĖJIMĄ SKATINANČIŲ PRIEMONIŲ

Lietuvos integracija į Europos ir transatlantines institucijas bei draugiškų santykių su kaimyninėmis šalimis, tarp jų ir su Rusija, plėtojimas yra prioritetinės mūsų valstybės užsienio politikos kryptys. Lietuvos santykius su Rusija grindžiame visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis ir principais bei 1991 metų liepos 29 dieną pasirašyta Sutartimi dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Dvišalio bendradarbiavimo plėtrą užtikrina šio dokumento nuostatų ir tikslų realizavimas, įskaitant teisę savarankiškai įgyvendinti suverenitetą gynybos ir saugumo srityje šalims priimtomis formomis, taip pat ir per kolektyvinio saugumo sistemas. Pabrėžiame principų, įtvirtintų Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumentuose, laikymosi, tarp jų ir įsipareigojimus politinėje praktikoje vadovautis principu, kad kiekviena valstybė turi teisę laisvai ir savarankiškai apibrėžti savo saugumo interesus bei laisvai pasirinkti savo saugumo užtikrinimo būdus, įskaitant ir sąjungų sutartis. Lietuva yra suinteresuota tęsti aktyvų politinį dialogą su Rusija bei plėtoti abipusiai naudingą praktinį bendradarbiavimą jau veikiančiose institucijose, tarp jų Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinėje komisijoje. Svarbiu įvykiu Lietuvos ir Rusijos santykiuose turėtų tapti šiais metais planuojamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko vizitas į Rusijos Federaciją. Jo metu rengiamasi pasirašyti abiems pusėms reikšmingus dokumentus. Patvirtinant reikšmę, kurią Lietuva teikia bendradarbiavimui su Rusija politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūros ir švietimo, aplinkos apsaugos ir teisėsaugos srityse. Lietuvos užsienio reikalų ministerija artimiausiu laiku pateiks Rusijos pusei konkrečius pasiūlymus dėl Lietuvos ir Rusijos santykių tolesnės plėtros. Šiandien norėčiau pažymėti tik keletą svarbių praktinio bendradarbiavimo krypčių. Tai: - Lietuvos ir Rusijos tarpparlamentinių ryšių plėtojimas, - glaudesnis abiejų šalių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, - Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities intensyvesnis bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityje, palankių sąlygų investicijoms į Kaliningrado srities ekonomiką sudarymas, bendradarbiavimas kultūros ir švietimo srityse, - ilgalaikių sutarčių dėl dujų ir naftos tiekimo iš Rusijos į Lietuvą sudarymas, - elektros energijos tiekimo iš Lietuvos į Kaliningrado sritį projekto realizavimas, - konkrečių projektų aplinkos apsaugos srityje, visų pirma susijusių su Nemuno vandenų valymu, įgyvendinimas, - veiksmų, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, koordinavimas. Lietuva, nuo šių metų liepos mėnesio pradėsianti pirmininkauti Baltijos Jūros Valstybių Taryboje (BJVT), teikia didelę reikšmę Kaliningrado, Sankt-Peterburgo bei atitinkamų Rusijos Federacijos sričių įtraukimui į regioninį bendradarbiavimą. Pirmininkaudami BJVT sieksime toliau įgyvendinti infrastruktūrinius transporto ir energetikos projektus, plėsti bendradarbiavimą smulkaus ir vidutinio verslo srityje, stiprinti sąveiką teisingumo bei pilietinio saugumo srityse. Šiuo metu prieš Baltijos jūros regiono valstybes iškyla naujo pobūdžio grėsmių ir pavojų - nelegali migracija, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, ekologinės problemos. Atitinkamų tarpvalstybinių sutarčių, tarp jų ir susitarimų dėl readmisijos, pasirašymas prisidėtų prie šių problemų sprendimo. Praėjusių metų pabaigoje Rusijos Federacijos Prezidentas B.Jelcinas paskelbė vienašales iniciatyvas dėl pasitikėjimo stiprinimo, kurios Lietuvoje buvo konstruktyviai įvertintos. Sveikiname Rusijos Federacijos Prezidento įsipareigojimą 40 procentų sumažinti ginkluotąsias pajėgas ir karinį jūsų laivyną Rusijos šiaurės vakaruose kaip svarbų žingsnį didinant tarpusavio pasitikėjimą ir stiprinant geros kaimynystės santykius tarp regiono šalių. Vadovaudamiesi Europos saugumo nedalomumo principu, manome, kad saugumo klausimai turėtų būti svarstomi Europos ir transatlantinėse institucijose. Pasitikėjimą ir saugumą stiprinančios karinės priemonės gali prisidėti didinant atvirumą tarp valstybių. Todėl pasisakome už efektyvų Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos 1994 metų Vienos dokumente numatytų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių panaudojimą. Siekdama dar labiau sustiprinti atvirumo ir savitarpio pasitikėjimo atmosferą bei remdamiesi Vienos dokumento instrumentais, esame pasiruošę konkrečiais atvejais ir abipusiškumo pagrindais apsvarstyti galimybes: - informuoti suinteresuotas ESBO valstybes pagal 1994 metų Vienos dokumento reikalavimus tais atvejais, kai Lietuvos teritorijoje esantys reguliarios tarnybos koviniai daliniai didinami daugiau nei 500 karių, o reguliarūs junginiai didinami daugiau nei 1500 karių; - informuoti suinteresuotas ESBO valstybes pagal 1994 metų Vienos dokumento reikalavimus apie karinio pobūdžio veiklą mūsų teritorijoje, kai jos metu vienu metu sutelkiama ne mažiau nei 2000 karių, arba ne mažiau nei 75 tankai, arba ne mažiau nei 120 šarvuočių, arba ne mažiau nei 100 savaeigių artilerijos pabūklų, arba ne mažiau nei 1000 karių, dalyvaujančių jūrų ar oro desante; - jei Lietuvoje tam tikrais kalendoriniais metais nevyks aukščiau nurodytos apimties karinė veikla, informuoti apie vienerias pačiais didžiausias karines pratybas; - kiekvienai suinteresuotai kaimyninei valstybei suteikti galimybę, greta pagal 1994 metų Vienos dokumento reikalavimus egzistuojančios duomenų patikrinimo vizitų ir inspekcijų kvotos, įvykdyti po 1 papildomą duomenų patikrinimo vizitą ir po 1 papildomą inspekciją. Politinio dialogo srityje Lietuva pasiruošusi tęsti savo iniciatyva pradėtas diskusijas Euroatlantinės partnerystės taryboje ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje apie mūsų įgytą bendradarbiavimo regione patirtį.